Mokslininkams pavyko pažvelgti pro Jupiterio debesis (3)
Praėjus devyniems mėnesiams po to, kai pranyko viena Jupiterio planetos juostų, mokslininkams pavyko pažvelgti pro planetą dengiančius debesis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2010 m. gegužės mėnesį mėgėjas astronomas pastebėjo, kad Jupiterio planetos tamsiai ruda juosta, vadinta pietų ekvatoriaus diržu, virto balta, o po kiek laiko visai pranyko. Tačiau praėjusių metų lapkričio mėnesį juosta vėl tapo matoma. Teleskopu „Keck II“ lapkričio 30 dieną sukurta fotografija rodo terminius planetos pokyčius. Dingusios ir vėl atsiradusios juostos viduje astronomai pastebėjo didelius temperatūrų pokyčius.
Mokslininkai „Keck II“ teleskopo lazeriu danguje sukūrė dirbtinę žvaigždę, kuri savo šviesa padėjo prasiskverbti pro planetą gaubiančius debesis ir vaizdą slepiančią Jupiterio atmosferą. Tačiau mokslininkams prireikė dar daugiau šviesos, kad užfiksuotų ryškų vaizdą. Jie laukė kol Jupiterio palydovas „Europa“ atsidurs reikiamame taške ir savo atspindima šviesa padės mokslininkams užfiksuoti vaizdą.
Mokslininkai tikisi, kad užfiksuotas vaizdas padės geriau suvokti Jupiterio planetą gaubiančius vėjus ir debesis. Mike’as Wongas iš Kalifornijos universiteto sako: „Naudojant infraraudonuosius spindulius mums pavyko prasiveržti pro Jupiterį dengiančius debesis. Tai didelis pasiekimas. Iki šiol mokslininkams nėra pavykę gauti tokių tikslių duomenų ir ryškių vaizdų“. Infraraudonųjų spindulių fotografijoje matyti stipri audra, siaučianti vėl atsiradusios rudos juostos zonoje.
NASA mokslininkas Glennas Ortonas lapkričio mėnesį sakė, kad Jupiteris laikinai prarado savo rudą juostą todėl, kad tame regione buvo aprimę vėjai, kurie ir patraukė debesis. Balti Jupiterio debesys, sudaryti iš balto amoniako ledo, pakilę į didesnį aukštį, uždengia ruduosius debesis, kurie yra žemiau. Maždaug kas dešimtmetį pietų ekvatoriaus diržas tampa baltu ir tokiu išbūna nuo vienerių iki trejų metų. Šie pokyčiai mokslininkams kelia daugybę klausimų. Planetos išvaizdos pokytis mūsų Saulės sistemoje yra būdingas tik Jupiterio planetai.
Neseniai Jupiterio paviršiuje matomas didelis raudonas taškas patamsėjo. G. Ortonas mano, kad šis taškas pasikeitė dėl siaučiančių audrų ir vėl pašviesės, kai pietinio ekvatoriaus juosta taps tokia, kokia buvo anksčiau.