Mažyčiai lazeriai gali uždegti žalią šviesą naujos kartos internetui (5)
Centrinės Floridos universiteto (JAV) tyrėjams pavyko sukonstruoti naują lazerinį įrenginį, galintį pagreitinti spartųjį duomenų apdorojimą ir kartu uždegti žalią šviesą naujos kartos internetui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesoriaus Deniso Depo (Dennis Deppe) sukurtas itin kompaktiškas lazerinis diodas spinduliuoja kur kas intensyviau, nei tai daro dabar plačiai naudojami analogiški įtaisai. Kadangi spinduliuojama šviesa yra vieno bangos ilgio, ji idealiai tinka kompaktinių plokštelių grotuvams, lazerinėms rodyklėms bei optinėms kompiuterių pelėms. Kita svarbi taikymų sritis – spartusis duomenų perdavimas.
Iki šiol tyrėjams didžiausią iššūkį kėlė šių mažyčių prietaisų gedimų dažnumas, mat jie nėra pritaikyti susidoroti su didžiulėmis apkrovomis – šios juos išvesdavo iš rikiuotės. Tai, jog naujieji įrenginiai yra mažesni ir jų sudėtyje nebeliko nepuslaidininkinių medžiagų, leidžia tikėtis, kad juos bus galima panaudoti perduodant itin didelius duomenų srautus – tai nepaprastai svarbi savybė, reikalinga kuriant naujos kartos internetą. Ateityje lazerinius diodus įmontavus į kabelius, milžiniškus duomenų kiekius praktiškai akimirksniu būtų galima perduoti labai dideliais atstumais. Mažuosius lazerius pritaikius optiniams laikrodžiams, visuotinio padėties nustatymo (GPS) tikslumas bei sparčiojo bevielio ryšio pralaidumas taip pat išaugtų.
„Naujieji lazeriniai diodai atspindi tai, kaip pasikeitė ankstesnių komercinių įrenginių gamyba, – pasakoja Optikos ir fotonikos laboratorijos vedėjas D. Depas. – Naujieji įrenginiai praktiškai nerodo jokių veikimo pokyčių esant didelėms apkrovoms, kurios gana greitai sugadindavo ankstesnius gaminius“.
„Atsižvelgdamas į pramonės augimo spartą, galiu teigti, jog visai nenustebčiau, kad po ketverių ar penkerių metų užėjęs į elektronikos prekių parduotuvę įsigyti kabelių, pastaruosius rinkčiausi su integruotais lazeriniais diodais“, – prideda profesorius.
D. Depas ir vyresnioji tyrėja Sabina Freizem (Sabine Freisem), pastaruosius aštuonerius metus bendradarbiaujanti su profesoriumi, savo rezultatus pristatė sausio mėnesį San Franciske (JAV) vykusioje „SPIE Photonics West“ konferencijoje. D. Depas jau 21 metus tyrinėja puslaidininkinius lazerius, todėl yra pripažintas šios srities ekspertas. „Be jokios abejonės tai yra tarsi devynmylis žingsnis, – kolegai antrina S. Freizem. – Galimi ateities taikymai yra milžiniški“.
Tačiau yra vienas sunkumas, kurį mokslininkų duetas stengiasi įveikti: tam, kad lazeriniai diodai veiktų efektyviau, reikia optimizuoti tiekiamą įtampą. Pasak D. Depo, kai tik šis uždavinys bus išspręstas, lazerinių diodų pritaikymas išaugs keleriopai. Paprastas realus pavyzdys – lazeriai, kosmose galintys pašalinti nepageidaujamą plauką. „Paprastai mes net neįsivaizduojame, kaip dažnai šios technologijos yra sutinkamos kasdieniame gyvenime, – pabaigia pasakojimą mokslininkas. – Daugelis iš mūsų net nesusimąsto apie tai. Ir toliau tobulinamos technologijos taps dar įprastesnės“.
