Didžiojo sprogimo įrodymų po trilijono metų nebeliks (11)
Po sprogimo, prieš 13,7 mlrd. metų davusio pradžią Visatai, likę pėdsakai po trilijono metų greičiausiai visiškai išnyks, tvirtina tyrėjai. (Be to, tuo metu mūsų Paukščių Tako galaktika jau bus susidūrusi su kaimynine Andromedos galaktika).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vis dėlto mokslininkai įvardijo keletą užuominų, kuriomis mūsų tolimi palikuonys (jei žmonija tuomet vis dar gyvuos) galės pasinaudoti tirdami Visatos istorija.
Šiuo metu astronomai gali stebėti galaktikas, kurių amžius – daugiau kaip 13 mlrd. metų ir kurios susiformavo praėjus vos milijonams metų po Visatos gimimo. Jie taip pat gali tyrinėti taip vadinamą kosminę elektromagnetinę foninę spinduliuotę (reliktinį spinduliavimą) – nuo Didžiojo sprogimo kosmosu tebesklindančias bangas.
Vis dėlto tolimoje ateityje šių požymių Žemėje ar arti jos gali nebebūti. Iki to laiko reliktinis spinduliavimas išblės taip, kad dalelių protonų bangų ilgis bus didesnis nei matoma Visata.
Dėl Visatos plėtimosi senosios galaktikos, kurios dabar patenka į mūsų matymo lauką, bus per daug toli, kad ateityje jas būtų įmanoma stebėti iš Žemės. Saulė ir dauguma kitų žvaigždžių bus sudegusios, tad kosminėje kaimynystėje kur kas labiau tuščia nei dabar.
Vis dėlto ateities astronomai Didįjį sprogimą galėtų tyrinėti, analizuodami taip vadinamas hipergreitąsias žvaigždes, kurios bus išsviestos iš naujos galaktikos, susidariusius susijungus Paukščių Takui ir Andromedai. Šios žvaigždės po trilijono metų bus tolimiausi mūsų galaktikos astronomams matomi šviesos šaltiniai.
„Anksčiau manėme, kad stebėjimais grindžiama kosmologija po trilijono metų bus nebeįmanoma. Dabar manome, kad bus ne taip. Hipergreitosios žvaigždės padės tuometiniams tyrėjams sužinoti apie kosmoso plėtimąsi ir atkurti praeitį“ – teigė Kembridžo Harvardo-Smithsono centro Teorijos ir skaičiavimų instituto vadovas Avi Loebas.
Hipergreitosios žvaigždės susidaro tuomet, kai dvinarės žvaigždės per daug priartėja prie didžiulės galaktikos centre esančios juodosios skylės. Ten veikiančios gravitacinės jėgos gali suardyti dvinarę žvaigždę: viena žvaigždė įsiurbiama į juodąją skylę, o kita išsviedžiama iš galaktikos 1,6 mln. kilometrų per valandą siekiančiu greičiu.
Ištrūkusios iš galaktikos, tokios žvaigždės dėl Visatos plėtimosi greitės dar labiau. Matuodami šių žvaigždžių greitį, ateities astronomai galėtų nustatyti, kad Visata plečiasi, o tai padėtų atsekti procesus iki pat Didžiojo sprogimo.
Pridėję informaciją apie savo galaktiką, mūsų ainiai galėtų apskaičiuoti Visatos amžių ir kitus svarbius parametrus.
„Ateities astronomams Didysis sprogimas nebus tik tikėjimo reikalas. Naudodami kruopščius matavimus ir protingą analizę, jie galės rasti įrodymų, apibrėžiančių Visatos istoriją“, – kalbėjo A. Loebas.
