Kokių tik žmonės neturi priklausomybių. Priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, priklausomybė azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų, kavos, greito maisto, saldumynų, ir t. t. Yra ir priklausomybė nuo sekso. Vyrauja įsitikinimas, jog tai – išimtinai vyrų problema. Tai vyrai „eina į kairę“, vyrai samdo prostitutes, vaikšto į striptizo klubus, erotinio masažo salonus, vyrai sukasi sekso skandalų epicentruose. „Ar tai reiškia, jog moterų gretose priklausomybė nuo sekso neegzistuoja?“ – klausia livescience.com
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Gelsvoji žiniasklaida mirgėte mirga nesibaigiančiais garsių vyrų žygiais pas meilužes, išduodant šeimyninius ir moralinius įsipareigojimus. O kaipgi moterys? Ar iš tiesų jos nenusideda ištikimybei nesantuokinių ryšių ir sekso vojažais? Juk moterys, panašiai kaip ir vyrai, turi priklausomybių nuo maisto, alkoholio, azartinių lošimų, kūno tobulinimo ir pan. Tiesa yra ta, jog mokslo pasaulyje tyrimų apie moterų priklausomybę nuo sekso atlikta labai mažai arba jų išvis nėra, informuoja PsychCentral.com.
Statistika byloja, jog tik maždaug 8-12 % asmenų, kurie kreipiasi pagalbos dėl priklausomybės nuo sekso, yra moterys (įdomu tai, jog veidrodinis atspindys būdingas statistikai, bylojančiai, kiek vyrų ir moterų kreipiasi pagalbos dėl valgymo sutrikimų). Vyrauja įsitikinimas, jog moterys kompulsyvaus ir impulsyvaus pobūdžio sutrikimų seksualumo srityje neturi. O gal tiesiog moterys kur kas rečiau nei vyrai kreipiasi pagalbos dėl problemiško seksualinio elgesio, nes yra priimta manyti, jog moterims tai yra didesnė gėda?
Galbūt. Juk vakarietiškoje kultūrinėje aplinkoje vyrai, inicijuojantys daug seksualinių kontaktų, etiketizuojami kaip „patinai“, „eržilai“, o štai daugiau seksualinių kontaktų turinti moteris būtų išvadinta mažų mažiausiai „nimfomane“, o neretai ir „paleistuve“ ar tiesiog „šliundra“. Tad nieko stebėtino – ko gero, moterims pripažinti, jog jos turi seksualinio pobūdžio priklausomybių, yra kur kas sunkiau.
Net jei priklausomybės nuo sekso sukelti poelgiai turi akivaizdžiai neigiamos įtakos, pavyzdžiui, sveikatai, santykiams šeimoje ar karjerai, tai retai kada vadinama seksualine problema. Viskas įvardijama kiek kitaip: „turiu bėdų asmeninių santykių srityje“ arba „kažkodėl vis išsirenku nevykusius partnerius“. Tiesa, problemos susiejimas su emociniais ryšiais egzistuoja galbūt ir dėl to, jog moterims labiau nei vyrams seksualinė patirtis susijusi su jausmais, emociniais santykiais.
Jei vyrų priklausomybė nuo sekso kildinama iš ankstyvoje vaikystėje patirto šiltų emocinių santykių bado (emocinės deprivacijos), ankstyvųjų emocinių saitų deficito ar net užmaskuotų seksualinio išnaudojimo atvejų šeimoje, tai moterų atveju priklausomybė nuo sekso ir intymumo problemos siejamos su vaikystėje patirta gilia, atvira prievarta, fiziniu apleistumu ar kokia nors trauma (dažniausiai seksualine).
Kai kurios iš tokių moterų nesąmoningai išstumia tokias vaikystės patirtis, tapdamos sekso industrijos darbuotojomis (prostitutėmis, striptizo šokėjomis, pornografijos aktorėmis ir pan.) ir tokiu būdu mėgindamos įtikinti save, jog jos visiškai „kontroliuoja“ nekontroliuojamas vaikystės patirtis.
Tiesa, toli gražu ne visos priklausomybę nuo sekso turinčios moterys yra prostitutės. Nepaisant įvairiausių su priklausomo pobūdžio seksu susijusių rizikų ir pavojų, nemaža dalis su tokia priklausomybe susidūrusių moterų yra ištekėjusios moterys, namų šeimininkės, vienišos moterys ar net jaunos merginos, kurios seksą ir intymius santykius išnaudoja kaip pagrindą vidinio stabilumo ir komforto jausmui susikurti.
Viena iš istorijų
Merė S. pagalbos kreipėsi ištikta aštrios krizės, kai jos vyras Džefas sužinojo apie daugybę jos seksualinių romanų ir pareiškė paliksiąs ją, jei ji nesikreips pagalbos. Merei 38-eri, šeimoje auga 4 ir 7 metų atžalos. Be nuolatinių nesantuokinių ryšių tiek iki, tiek ir po vedybų, Merė atskleidė, jog nuo pilnametystės pradžios „kasdien po 30-40 minučių masturbuodamasi žiūri pornografiją“ – „tam, kad nusiramintų arba kaip nusiraminimo priemonę prieš užmiegant“. Moteris apibūdino tokį savo elgesį kaip būdą, kurio ji įprastai imasi, kai nori atsipalaiduoti. Tačiau nuo vyro šią paslaptį ji akylai slepia.
Savo terapeutei Merė pasakojo, jog problemos sprendimo anksčiau neieškojo, o su ankstyva vaikyste (ar galimu prievartos patyrimu) jos nesieja. Ji sakė, jog tiesiog tikėjosi ištekėsianti už teisingo žmogaus ir sugebėsianti praeitį palikti už nugaros. „Kai į mano gyvenimą atėjo Džefas, aš maniau, kad dabar esu saugi,“ – tvirtino Merė S.
Tačiau vos į pasaulį atėjus jų pirmagimiui, Merė vienu metu užmezgė seksualinius santykius su kaimynystėje gyvenusiu vyriškiu ir su vienu bendradarbiu. Nes manė, kad santuoka virsta nuobodžia ir jai reikėjo kitokių patirčių bei „daugiau gyvybės“. Moteris pridūrė, jog pastaruosius kelerius metus meilužių ir atsitiktinio sekso ji ieškojo visada, kai tik jai ar vyrui darbo reikalais tekdavo išvykti į komandiruotę. Nepaisant itin ryškiai išreikštos seksualinės priklausomybės, Merė buvo labai motyvuota išsaugoti santuoką ir su vyru gyventi laimingai.
Terapeutai tvirtina, jog vienas svarbiausių žingsnių kelyje į gyvenimą be priklausomybės nuo sekso yra atviri ir nuoširdūs neseksualinio pobūdžio ryšiai su sveikomis, suaugusiomis moterimis – atgaunant jėgas, mezgant draugystės ir abipusės paramos santykius. Detalus (tačiau ne vaizdinio pobūdžio) dalijimasis seksualine praeitimi su kita moterimi mažina gėdos jausmą. Neseksualinio pobūdžio santykiai su palaikančia nuostata pasižyminčiomis moterimis padeda sumažinti poreikį vardan vidinio stabilumo ir komforto jausmo mestis į seksualinius santykius su vyrais.
Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com