Žengtas naujas žingsnis žmonių klonavimo kryptimi (8)
Klonavimo technologiją pasitelkusiems JAV mokslininkams pavyko sukurti žmogaus embrionus, kurie buvo labai artimos diabetu sergančių pacientų genetinės kopijos. Tyrėjai tikisi, kad šis metodas ateityje padės išgydyti sunkias ligas, tarp jų ir diabetą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje Niujorko Kamieninių ląstelių fondo laboratorijoje eksperimentuojantys mokslininkai pranešė sukūrę 13 ankstyvosios stadijos žmogaus embrionų, kurie iš dalies buvo diabetų sergančių žmonių genetiniai klonai. Tikrąja to žodžio prasme klonais vadinti jų negalima, nes kiekviename embrione vietoj dviejų chromosomų rinkinių buvo trys. Tai reiškia, kad tokie embrionai buvo nenormalūs ir nebūtų gyvybingi, jei būtų implantuoti į moters gimdą ir išnešioti iki gimdymo, skelbia „The Wall Street Journal“.
Jei šį metodą ateityje būtų leista naudoti kaip gydymo priemonę, perteklinis chromosomų rinkinys būtų pašalintas, ir mokslininkams pavyktų sukurti tikrą žmogaus klono embrioną, pareiškė tyrėjai.
Nors tyrimo ataskaitoje vengiama vartoti žodį „klonas“, šis eksperimentas liudija, kad žengtas dar vienas svarbus žingsnis į žmogaus klonavimą. Dar niekad mokslininkai nebuvo taip priartėję prie šio tikslo, sakoma pranešime. Tiesa, 2004 m. vienas P. Korėjos mokslininkas pareiškė klonavęs žmogaus embrioną ir išgavęs iš jo kamieninių ląstelių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad eksperimento rezultatai tebuvo apgavystė.
Vienas žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo autorių Dieteris Eglis pareiškė, kad tai pirmasis žingsnis ilgame sunkių ligų gydymo kelyje. „Iš tikrųjų mes gerai nežinome, su kokio sunkumo kliūtimis susidursime bandydami pašalinti perteklines chromosomas“, – sakė jis.
Mokslininkai seniai ieško būdų naujiems žmonių audiniams, kuriuos būtų galima naudoti transplantacijos operacijose, kurti. Tikimasi, kad iš kamieninių ląstelių išauginti audiniai leistų pagydyti širdies ligas ir Parkinsono ligą. Idealiu atveju tokie nauji audiniai turėtų paciento DNR, tad būtų išvengta audinių atmetimo pavojaus.
Yra keli būdai kamieninėms ląstelėms, iš kurių galima išauginti reikiamus audinius, išgauti. Niujorko Kamieninių ląstelių fondo laboratorijos mokslininkai iš diabetu sergančių pacientų odos ląstelių išėmė branduolius su DNR ir įterpė į neapvaisintus moterų kiaušinėlius. Juos už tam tikrą mokestį sutiko paaukoti donorės moterys, sakoma pranešime. Kiaušinėliai perprogramavo įterptas ląsteles ir sukūrė blastocitus, iš maždaug 70 – 100 ląstelių sudarytus embrionus, mažesnius už smeigtuko galvutę. Po to mokslininkai iš jų išgavo kamienines ląsteles, taip sunaikindami blastocitus.
Po šio žingsnio turėtų sekti kitas – kamieninių kąstelių pavertimas insuliną gaminančiomis ląstelėmis, o po to – jų persodinimas diabetu sergantiems pacientams nesibaiminant imuninės sistemos atmetimo reakcijos. Tačiau amerikiečių mokslininkai nėjo taip toli: jie buvo sukūrę embrionus su pertekliniu chromosomų rinkiniu, sakoma pranešime.
Vis dėlto kiaušinėliai sėkmingai pavertė pacientų odos ląsteles besidauginančiomis kamieninėmis ląstelėmis. Eksperimentuodami mokslininkai sėkmingai tokias kamienines ląsteles pavertė kitų tipų ląstelėmis – nervų, kremzlių, raumenų ir kitais audiniais.
Pabrėžiama, kad kol kas šis kamieninių ląstelių gavybos metodas yra neefektyvus: mokslininkai turėjo 270 kiaušialąsčių, ir iš jų pavyko sukurti vos 13 ankstyvosios stadijos embrionų. Iš jų išgauti pavyko vos dvi gyvybingas kamieninių ląstelių sekas.
Dabar tyrimo autoriams lieka įveikti techninę perteklinio chromosomų rinkinio pašalinimo problemą. Tyrėjai tikisi, kad jiems padės eksperimentai su kitokio tipo – ne odos – ląstelėmis. „Pirmą kartą atlikome eksperimentą, kuris iš tikrųjų pavyko, tad dabar belieka pasitelkti optimizaciją“, – sakė D. Eglis.
