Lietuvių biotechnologai prisistatė pasauliui  (2)

Vokietijoje, Hanoveryje, veikusioje parodoje „Biotechnika 2011“ lietuviai prisistatė kaip biotechnologijų šalies atstovai ir neliko nepastebėti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuvos įmonės parodoje susibūrė viename nacionaliniame stende, mat jos prisipažįsta pačios savarankiškai negalinčios dalyvauti tokiose parodose – tai yra per brangu. Grįžę iš parodos jos dalyviai džiaugiasi užmezgę naudingų pažinčių ir ruošiasi bendriems tarptautiniams projektams.

Biotechnologijų krašto įvaizdžiui stiprinti kitąmet Vilniuje organizuojamas šios srities tarptautinis forumas.

„Nors ir esame maža valstybė, o biotechnologijų sritis pasaulyje labai konkurencinga ir sparčiai besiplėtojanti, esu tikras, kad galime rasti naujų nišų, nes turime tikrai aukšto lygio specialistų ir stiprią biotechnologų mokyklą. Tai rodo ir žinomų tarptautinių bendrovių įvertinimas – jos jau įsigijo lietuviškos kilmės biotechnologijų bendroves ir į jas investavo“, – LŽ sakė Gintautas Šironas, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir kompetencijos centro koordinatorius. Pasak jo, „Biotechnika 2011“ parodos dalyviai ir svečiai sužinojo, kokį biotechnologijų ir gyvybės mokslų potencialą turi Lietuva. Be to, sumanyta jį tarptautinei bendruomenei pristatyti kitų metų tarptautiniame Vilniuje vyksiančiame forume „Life Science Baltic 2012“.

Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos institutui parodoje Vokietijoje atstovavo Eukariotų genų inžinerijos skyriaus vadovas Gintautas Žvirblis. Jis LŽ pasakojo, kad Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, turi daugiausia biotechnologijų srities įmonių, kurios vertinamos pasaulyje, tai, pavyzdžiui, UAB „Fermentas International“, kurią įsigijo „Thermo Fisher Scientific“, „Sicor Biotech“, tapusi Izraelio kompanijos „Teva Pharmaceutical Industries Ltd.“ dalimi, iš Biotechnologijos instituto kilusi UAB „Biocentras“. „Džiugu, kad skiriamas dėmesys ir kitiems biotechnologijų srities atstovams, kuriuos „Versli Lietuva“ subūrė į jungtinį nacionalinį Lietuvos stendą ir padėjo prisistatyti Europos šalims. Vieni mes nebūtume važiavę į Vokietiją, parodoje dalyvauti kaip atskiriems dalyviams mums būtų buvę per brangu“, – neslėpė G. Žvirblis.

Iš parodos – su kontaktais kišenėje

VU Biotechnologijos instituto atstovas teigia iš parodos parsivežęs kontaktų daugiau kaip 10 asmenų, kurie domėjosi instituto gaminamais baltymų produktais. „Mūsų veiklos sritis – gyvų organizmų panaudojimas maisto pramonėje, medicinoje ir farmacijoje. Mes gaminame virusinius baltymus ligų diagnostikai ir jiems skirtus antikūnus. Genų inžinerijos metodais priverčiame mieles gaminti virusinius baltymus. Jie identiški tiems baltymams, kurie yra tikruose virusuose. Taip pat galime gauti jų antikūnus. Virusiniai baltymai ir antikūnai sudaro ligų diagnostinius rinkinius, kuriuos labai perka viso pasaulio mokslinių tyrimų organizacijos“, – aiškino G. Žvirblis.

Pasak jo, Biotechnologijos instituto produktais domėjosi Vokietijos, Anglijos firmos. „Dabar bendradarbiaujame su viena stambia anglų firma, kuri iš įvairių pasaulio institutų superka ir formuoja didžiulius, po kelis tūkstančius įvairių virusų baltymų ir antikūnų, rinkinius ir juos perparduoda visam pasauliui. Vokietijos bendrovė „Euroimuno“ iš mūsų perka „hanta“ viruso baltymus. Taigi parodoje radome ir kitų potencialių mūsų produktų pirkėjų“, – apie ypatingą verslo sritį pasakojo jis.

Išsiskyrė unikalumu

Lazerinio mikroapdirbimo paslaugas teikianti UAB „Altechna R&D“, rinkoje žinoma savo prekių ženklu „Workshop of Photonics“, jau derina bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos, Šveicarijos ir JAV įmonėmis bei institutais. „Numatome tęsti darbą kamieninių ląstelių auginimo, analizės bei vaistų kūrimo srityse, kur lazerinės technologijos turi neabejotinų pranašumų. Bendradarbiaujame su daugiau nei 40 pasaulio šalių, Europos rinkai teikiame prioritetą, tad džiugu, kad gavome kvietimų įsitraukti į tarptautinius konsorciumus ir vykdyti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis“, – sako Vytautas Stočkus, įmonės direktorius.

Aktyviausi bendrovės užsakovai yra iš Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Kinijos, Japonijos, Australijos, Skandinavijos šalių. „Prancūzams su lazeriu išpjauname itin mažas skyles filtruose, purkštukuose. Žymime prabangius telefonus, gaminamus iš safyro, saugos ženklais. Vokiečiams pjaustome ypač trapias ir minkštas medžiagas mašinų pramonei“, – aiškino V. Stočkus.

Pasak jo, lietuvių fizikų lazerių įmonė, dalyvaudama kitokios srities parodoje, iš jos daug nesitikėjo. „Vis dėlto parodoje buvo naudinga dalyvauti tarp kitos srities tarptautinių įmonių – išsiskyrėme savo unikalumu“, – nesigaili dėl kelionės į Hanoverį įmonės direktorius.

Įdarbinusi 15 žmonių bendrovė gamina ir lazerines sistemas, vieną jų šiemet pardavė italams. Lietuvoje ji pardavė kitokią – saulės elementų gamybai skirtą lazerinę sistemą, šią įsigijo UAB „Precizika-MET SC“. Planuojama pagaminti dar 5 tokias mašinas saulės elementų gamyklai, kurią stato minėta bendrovė.

Susidomėjo institutai

Biologinius produktus aplinkosaugai gaminanti mokslinė-gamybinė UAB „Biocentras“, grįžusi iš parodos Vokietijoje, jau ruošia „namų darbus“ bendradarbiauti su mokslo įstaigomis. Olga Ančenko, šios įmonės projektų vadovė, džiaugiasi, kad ukrainiečiai įvertino parodoje pristatytą naftos teršalų valymo iš aplinkos technologiją, už kurią „Biocentras“ buvo apdovanotas europiniu inovacijų prizu.

Pašnekovė teigė, kad viena Vokietijos firma domėjosi, ar minėtas produktas pajėgus skaidyti naftos produktus labai druskingoje jūroje. Lietuviai atliks bandymą ir atsakys, kokios druskos koncentracijai yra atsparus jų biopreparatas.

„Per artimiausias porą dienų pasirašysime būsimo bendradarbiavimo protokolą su Dniepropetrovsko (Ukraina) nacionaliniu universitetu dalyvauti tarptautiniuose projektuose, skirtuose geležinkelio aplinkos valymo, avarijų likvidavimo problemoms spręsti. Kitas pasiūlymas gautas iš Maskvos genetikos instituto, kuris norėtų kartu kurti bandomuosius vaistus virškinimui pagerinti, taip pat – mikrobinės kilmės vaistą odai, burnos gleivinei gydyti po pažeidimo. Kitas juos dominantis vaistas skirtas diabeto, kancerogeninių medžiagų ir kitų ligų sukeltiems pažeidimams gydyti. Šiemet pas mus planuoja atvažiuoti Maskvos genetikos instituto atstovas ir mes kartu išsamiai apskaičiuosime, ar mūsų įrangos nuomos, darbo jėgos kaina juos tenkins“, – atvirai apie verslo planus kalba O. Ančenko.

Planuoja biotechnologijų forumą

Vis dėlto jau įsitikinta, kad pavienės įmonių bei mokslo organizacijų pastangos neužtikrina pakankamo biotechnologijų sektoriaus viešinimo ir plėtros tarptautiniu mastu. „Nėra vieningo Lietuvos, kaip biotechnologijų ir gyvybės mokslų pramonės šalies, įvaizdžio tarptautinėje terpėje. Nepakankamai išnaudojamas mokslo bei verslo bendradarbiavimo potencialas. Į įvairią veiklą nepakankamai įtraukiami Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje. Todėl nusprendėme inicijuoti tarptautinio masto gyvybės mokslų forumą Vilniuje kitų metų rugsėjį“, – sakė Ingrida Šulcienė, VšĮ „Versli Lietuva“ prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovė spaudai. Anot jos, „Life Sciences Baltics 2012“ pavadintame forume dalyvaus 300-400 ekspertų iš viso pasaulio. Jo metu Lietuvos biotechnologijų, medicinos ir gyvybės mokslų potencialas bus pristatytas tarptautinei visuomenei. Tai bus pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje ir didžiausias Baltijos valstybėse. Forumo metu vyks seminarai, parodos, individualūs susitikimai.

Skaičiai

Lietuvos biotechnologijų ir farmacijos sektoriaus vidutinis pardavimo augimas – 22 % kasmet (vidutinis pasaulinis augimas – 15 proc.), eksportuojama 80 % paslaugų ir produktų.

Krašte veikia 15 tyrimo centrų ir 16 institucijų, rengiančių biotechnologijų specialistus. Didelis mokslininkų bei dirbančiųjų šiose srityse potencialas, kalbantis anglų, rusų ir kitomis užsienio kalbomis. Lietuvos švietimo sistema leidžia parengti kompetentingų specialistų.

Lietuvoje darbo jėgos sąnaudos beveik du kartus mažesnės nei JAV ir visoje ES.

Daugiau nei 40 metų siekiančios fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų tradicijos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lietuvos žinios
Autoriai: Eglė Kijauskienė
(0)
(1)
(-1)

Komentarai (2)