Kad yra keliamieji metai, žino visi. Štai ir šis vasaris turi 29 dienas. Tačiau, kad yra keliamųjų sekundžių, prisiminta tik tada, kai buvo nuspręsta jų atsisakyti.

Mūsų planeta sukasi netolygiai – kartais greičiau, kartais lėčiau. Todėl astronominiai, „tikrieji“ metai visada truputį skiriasi nuo etaloninių metų, matuojamų Žemės atominiais laikrodžiais. Norint sinchronizuoti dangiškąjį laiką su žemiškuoju, prieš 40 metų (1970-ųjų pradžioje) ir buvo nutarta pridėti vieną dvi sekundes per metus. Tai padaroma arba birželio 30-ąją, arba gruodžio 31-ąją, o kartais ir abiem dienomis – sprendimą priima astronomai, remdamiesi stebėjimais.

Korekcinės sekundės pridėjimas palengvina gyvenimą jūreiviams ir kosmoso tyrinėtojams, kurie naudojasi dangaus sferos koordinatėmis. Pavyzdžiui, nustatant laivo buvimo vietą vienos sekundės paklaida virsta dešimtimis netikslių kilometrų. O paleidžiant erdvėlaivį į kitą planetą sekundės skirtumas virsta šimtais ir tūkstančiais paklaidos kilometrų.

Antra vertus, visos pasaulio kompiuterinės sistemos turi laikrodžius, todėl būtinybė kurti mechanizmus sisteminio laiko korekcijai pridaro nemažai rūpesčių programuotojams. Per keturiasdešimt pastarųjų metų jiems tai taip įkyrėjo, kad paskutinėje Jungtinių Tautų Tarptautinio elektros ryšio sąjungos konferencijoje Ženevoje buvo pasiūlyta atsisakyti keliamųjų sekundžių, o laiko sinchronizavimo problemą palikti ateities kartoms, t. y. pridėti prie metų valandą, kai tokių sekundžių susirinks 3600. Tai atsitiks po 1500-2000 metų. Apie tokią iniciatyvą rašėme straipsnyje Laiko ekspertė: reikia iš pagrindų pakeisti laiko skaičiavimą.

Tačiau sutarimas nepasiektas: Prancūzija, Vokietija, Italija, JAV, Japonija ir Pietų Korėja balsavo už korekcinių sekundžių atsisakymą, o Rusija, Kinija, Kanada ir Jungtinė Karalystė – prieš.

„Tokios korekcijos atšaukimas ne iškart, bet anksčiau ar vėliau atsilieps sritims, kur būtina tiksli ir nenutraukiama laiko apskaita, t. y. internetui, sąskaitybos sistemoms, specialioms prekybos programoms biržoje ir mokėjimo terminalams. Laimei, jos su tokia problema susiduria kas kelerius metus, o kartais ir dešimtmečius“, – aiškino Rusijos mokslų akademijos Sisteminės analizės instituto vyr. mokslinis bendradarbis Ivanas Tarchamas.

„Keliamosios sekundės – ne daugiau kaip duoklė tradicijoms. Mes visi jau seniai gyvename pagal atominį laiką, o tie, kam reikalingas tikslesnis laikas, naudojasi asmenine skale. Pavyzdžiui, GPS. Laikas šioje sistemoje buvo nustatytas vienąkart ir visiems laikams – dar praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje“, – sakė vyr. mokslinis bendradarbis Jevgenijus Fedosejevas iš Maskvos universiteto Astronomijos fakulteto.

Šiaip ar taip, Tarptautinė elektros ryšio sąjunga atidėjo sprendimą dėl korekcinių sekundžių atsisakymo iki 2015 metų, kol mokslininkai surinks daugiau argumentų „už“ ir „prieš“.

Komentarai (1)