Kas iš tiesų sieja silpnaprotystę ir greitąjį maistą? (8)
Alzheimerio liga – viena iš XXI amžiaus rykščių. Mokslininkams niekaip nepavyksta nustatyti tikrosios šios ligos priežasties. Nemažai mokslininkų teigia, jog Alzheimeris susijęs su 2-ojo tipo diabetu. Ryšys toks glaudus, jos kartais jis net vadinamas smegenų diabetu. Kas sukelia 2-ojo tipo diabetą, niekam ne paslaptis – besaikis valgymas, ypač greitojo maisto, kuriame tiesiog knibžda cukrus, angliavandeniai ir riebalai. Kraujyje nuo tokio maisto ženkliai padidėja cukraus kiekis, todėl jam būtinas ir didelis insulino kiekis, kuris jį sutvarkytų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didėjant gliukozės ir insulino kiekiui, žalojamos kraujagyslės – tai gresia apakinimu ir galūnių amputacijomis. Dabar paaiškėjo, jog insulinas susijęs ir su smegenų veikla.
Neseniai nustatyta, jog minėtasis hormonas smegenų veikloje atlieka žymiai svarbesnį vaidmenį nei manyta iki šiol – jis padeda apsaugoti smegenų ląsteles ir saugo prisiminimus.
Kalbant apie diabetą, ir netgi Alzheimerį, labai svarbus veiksnys yra atsparumas insulinui. Taip nutinka, kai organizmas pernelyg įpranta prie papildomo insulino kiekio kraujyje, todėl tam pačiam efektui pasiekti jo reikia vis daugiau ir daugiau. Jeigu žmogus dažnai valgo maistą, kurio glikeminis indeksas yra didelis, pavyzdžiui pyragus ir baltą duoną, kraujyje cukraus kiekis padidėja.
Insulinas gliukozę verčia riebalais ir padeda juos kaupti. Laikui bėgant, situacija gal tapti nekontroliuojama.
Populiariausios atsargų kaupimo vietos – riebalų ląstelės, raumenys ir kepenys – pradeda priešintis insulino atgabenamoms riebalų atsargoms. Todėl reikia vis daugiau insulino, kad pasipriešinimas būtų įveiktas. Pasirodo, toks insulino perteklius labai žalingas smegenims.
Insulinas padeda išlaikyti smegenų kraujagysles sveikas ir padeda smegenų ląstelėms (neuronams) įsisavinti cukrų, kuris joms būtinas. Ši schema leidžia neuronams kaupti informaciją arba, kitaip tariant, padeda įsiminti. Insulinas taip pat susijęs ir su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, smegenyse padedančioms perduoti informaciją.
Jeigu po valgio gliukozės kiekis šauna į viršų, pasireiškia atsparumas insulinui, o neuronų ir insulino bendradarbiavimas pradeda strigti, smegenys kenčia.
Atsparumas insulinui siejamas su pažeidimais smegenyse – pažeistų baltymų sankaupomis, kurie laikomi klasikiniu Alzheimerio ligos simptomu.
JAV esančiame Browno universitete buvo atliktas bandymas su pelėmis. Graužikų smegenys negavo insulino – taip buvo imituojamas atsparumas minėtajam hormonui. Eksperimente dalyvavusios pelės pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, buvo fiksuojami smegenų pažeidimai. Atrodo, kad pasidėjęs cukraus kiekis žalingas ne tik pelėms.
2011 metais JAV karo veteranų reikalų departamento specialistai stebėjo sveikatos problemų neturėjusius savanorius, keturias savaites besimaitinusius tik greituoju maistu. Jų smegenyse jau po tų kelių savaičių pastebėta nerimą keliančių pakitimų.
Mokslininkai vis dar aiškinasi, kas nutinka smegenyse padidėjus insulino kiekiui.
„Žinome tik tiek, kad insulino vaidmuo smegenų veikloje žymiai svarbesnis nei manėme iki šiol“, - teigia Sidnėjaus universiteto profesorė Jennie Brand-Miller. Anot specialistės, per didelis insulino kiekis neigiamai veikia ir neuronus.
„Taip nutinka insulinui susivienijus su kitu hormonu – amilinu, kuris susijęs su pakitimais smegenyse, būdingais demencija sergantiems žmonėms“, - mano profesorė.
Taigi mokslininkai vieningai sutaria – per didelis cukraus kiekis ne tik skatina insulino gamybą, bet ir gali tiesiogiai pakenkti smegenims.