Visų pirma, reikia suprasti, kad psichopatas – tai nebūtinai tas, kuris aukas pjausto su benzininiu pjūklu (nors dauguma taip besielgiančių žmonių ir yra psichopatai). Psichopatija – asmenybės sutrikimas, kurį turinčiam žmogui nebūdinga empatija, kaltė, būdingas impulsyvus elgesys, egocentriškumas, manipuliuojanti elgsena, o toks žmogus apibūdinamas kaip „neturintis sąžinės“.

Knygoje „Psichopatų išmintis: ką šventieji, šnipai ir serijiniai žudikai gali mus išmokyti apie sėkmę“ Kevinas Duttonas, išnagrinėjęs statistinius duomenis, paskelbė, tarp kurių profesijų atstovų yra daugiausiai ir mažiausiai psichopatų.

Daugiausiai psichopatų tarp:

1. Aukščiausio lygmens vadovų
2. Teisininkų
3. Žiniasklaidoje dirbančiųjų (televizijoje ir radijuje)
4. Pardavėjų
5. Chirurgų
6. Žurnalistų
7. Policijos pareigūnų
8. Dvasininkų
9. Virtuvės šefų
10. Valstybės tarnautojų

Mažiausia galimybė sutikti psichopatų tarp:

1. Slaugos konsultantų
2. Slaugų
3. Terapeutų
4. Amatininkų
5. Grožio specialistų/stilistų
6. Labdaros įstaigų darbuotojų
7. Mokytojų
8. Menininkų
9. Gydytojų
10. Buhalterių

Ericas Barkeris tokius skirtumus aiškina tuo, kad pastarosiose profesijoje yra dažnas kontaktas su kitais žmonėmis, yra nuolat susiduriama su emocijomis, o įgyta galia labai ribota. Psichopatus tokios sritys nelabai traukia – jie žymiai dažniau renkasi profesijas, kuriose jie gali įgyti daugiau valdžios ir vengti kitų žmonių emocijų, o sprendimų priėmimas reikalauja atsiriboti nuo emocijų ir vadovautis vien tik objektyvumu.

Komentarai (4)