Modernus žmogus kvailėja, nes patiria per mažai išlikimo iššūkių?

Idomus faktas, nežinojau

Čia ir vėl, manau nesutarsite, ką laikyti faktu, o ką laikyti logika pagrįsta faktų interpretacija. Jei abu būsite netolerantiški vienas kitam, nebesikišiu.

ar gerai supratau, kad pagal jus, mes gyvename simuliacijoje? o dėl kompiuterių ir neuroninių tinklų, manau paėmėte prastą analogiją. Kompiuterių tinklas nuo neuronų tinklo skiriasi ne kiekiu, bet architektūra. Kvantinis kompiuteris jau šiek tiek priartėja prie neuronų Ir kas ta idėja-dvasia? Nes manau, kad tai jūsų būdas pasakyti, kad kažkas (suprask kūrėjas) davė pradinį impulsą. Jei tam stebėtojui nesimatys iš šalies jokios dvasios, tai kodėl jis turėtų galvoti, jog ji egzistuoja? Ir į šitą klausimą konkrečiai norėčiau atsakymo. Kuo tokia nesimatanti dvasia skiriasi nuo neegzistuojančios? Ir kodėl turėtume kaip nors kitaip elgtis vien dėl to, kad egzistuoja tokia galimybė ir mes to negalime paneigti? Ką mes galime pradėti daryti kitaip, kas turėtų prasmę? Jei gyvename simuliacijoje, kažkieno bandyme, ir neturime jokių būdų iš to eksperimento ištrūkti, kodėl turėtume pradėti kitaip elgtis?

Dėl terminų ir kategorijų, ar kareivis kaltas, kad ne taip suprato generolo instrukciją, ar visgi generolas kaltas, kad davė neaiškius nurodymus?

- manau čia tu kalbi apie sielą, tai siela būtų idėja (dvasia) plus materialus (energetinis) nešėjas, lyg ir kvantinis debesėlis su duomenimis.

Tai kas ta idėja(dvasia)?

- turbūt ir pas Jus kai kurie kursiokai neturėjo idėjų?

Jau pasiduodu. Prie ko kursiokai ir jų gebėjimas turėti/neturėti idėjų? Kad nors kartą atsakytumėte į klausimą... Diskusija beprasmė. Arba jūs nesugebate pateikti savo argumentų paprasta kalba, arba nenorite. Bet kuriuo atveju, toliau diskutuoti nėra prasmės

Gerbiamas Fobus. Matau, diskusija su VV2 nutrūko. Jei Jūs ne prieš, galima diskutuoti toliau. Mano supratimu Jūsų ir VV2 diskusijos vienas iš aspektų buvo tai - kaip esant evoliucijos teorijai, kuri yra mokslas, žmonių sąmonėje gali rasti vietą religija ir filosofija. Jei tęsite diskusiją, tai pradžiai paprašysiu atsakyti, kas evoliucijos teorijoje yra faktai ir kas joje yra logika pagrįsta faktų interpretacija. Edit: esu tik mėgėjas mokslo ir filosofijos dalykuose, tad, jei norite gauti tikras žinias, reikėtų diskutuoti su specialistais. O laisva diskusija, aišku, galima.

: 1. filos. kryptis, pasaulį ir būtį aiškinanti kaip dvasią, protą, idėją, sąmonę, o materiją laikanti jų reiškimosi forma;

Manau nereikia tų familiarumų. Esu pakankamai jaunas . Religijos ir filosofijos ryšys su mokslu šiek tiek skiriasi. Religija turi tiek vietos, kiek mokslas jai duota. Kaip beje ir visiems kitiems paranormaliems reiškiniams. Padarei tyrimą apie maldos poveikį - paaiškėjo, kad ji neveikia. Filosofija išplečia ribas. Nustato tam tikrus rėmus, yra gidas, kaip naudoti mokslą. Kol nėra mokslo apie konkretų dalyką, pvz, žmonių ir atevių kontaktą, robotų sukilimus, galima vistiek apie tai galvoti per filosofijos rėmus. Man patinkantis filosofas yra Karl Popper. Nes dažnai filosofija yra ore, kaip kad vvv2 postringavimai. Aš juos vadinu Diogeno iš bačkos retorika. Su Popper stiliaus filosofija yra kitaip. Jo mokslo filosofija pakeitė mokslo principus, ir patį mokslą padarė geresniu. Ir labai apnuogino skirtumą tarp religijos ir mokslo. Kokia religija pasakytų, kad štai, būdai, kaip įrodyti, kad mes neteisingi. O dėl faktų ir jų sistemos. Faktais galima laikyti šiuos dalykus: žmogaus ir šimpanzės DNR sutampa 98,9 %. Banginis yra žinduolis, kuris turi rudimentines kojas. Jo artimiausias giminaitis - hipopotamas. Dinozaurai gyveno prieš 70 mln metų. Tai yra faktai, bet aš tyčia juos paėmiau tokius, nes tai nebuvo faktai prieš 200 metų. Faktas gali paaiškėti ir interpretuojant, jungiant kitus faktus. Logika yra dviašmenis kardas. Jei sudarai logiškai teisingą sistemą, dar nereiškia, kad rezultatas bus teisingas. Ta sistema, interpretacija, manau, yra dar kažkas prie fakto, tam tikras vertinimas, spėjimas, išvados. Pvz. Žmonės bukėja. Šio šimtnečio pabaigoje temperatūra bus dviem laipsniais aukštesnė. Dinozaurus išnaikino meteoritas. Visa tai galima paneigti arba patikslinti, tai nėra faktai, bet tam tikra jų interpretacija.

Mano problema su tokiu pasaulio vertinimu yra tai: kad savo proto pagalba sugebėjai išrasti dvasias ir aukštesnes dimensijas, dar nereiškia, kad jos egzistuoja. O dar jei ir neturėdamas įrodymų bandai jomis įtikinti kitus - kur dabar randasi ta institucija, kur uždaro mėnesienos žmones? Visi įrodymai rodo priešingai. pvz mūsų protas yra mūsų smegenų veikimo rezultatas, o ne atvirksčiai.

Familiarumas čia ne prie ko. "Tu" naudoju tiems asmenims, su kuriais esu diskutavęs ilgesnį laiką. Ir aš savotiškai įspėjau prieš šį esančiame savo poste, ir Jūs jau išreiškėte savo nuomonę apie religiją ir objektyvųjį idealizmą. Tad, jei iš tikro Jus domintų religija ar objektyvusis idealizmas, galėtumėte gauti žinių iš šių sričių specialistų asmeniškai arba jų parašytų veikalų. Savo mėgėjiškomis žiniomis mažai kuo galiu padėti. Jei Jūsų tas nedomina, tai ir diskusija šia tema yra nereikalinga. K.Poper ir T.Kun man irgi kažkiek žinomi. Ką Jūs pasakėte dėl faktų ir loginių jų interpretacijų, iš esmės sutinku. Noriu tik paminėti I.Kanto darbus (jei bus poreikis, nurodysiu), kuriais jis pagrindė, kad logika taikytina tik santykiniams reiškiniams ir faktams, bet ji nebeveikia, kai susiduriame su absoliučiomis kategorijomis. Taip pat E.Husserl (esant realiam poreikiui šaltinius nurodysiu), kuris parodė, kad logika negali būti pagrįsta empirizmu ir psichologizmu. Tai čia būtų pradinė kryptis (bet nebūtina logine prasme) link subjektyvaus ir objektyvaus idealizmo bei religijos (kuri yra soteriologinė/praktinė objektyvaus idealizmo sistema; kitokių"religijų" ir tikėjimų aš nelaikau religija). Žinoma, buvo ir daugiau šios srovės mąstytojų, nurodžiau tik tuos, su kurių darbais kažkiek susipažinęs. Jų darbai nebūtinai veda prie objektyvaus idealizmo ar religijos (tik duoda užuominų šia tema), iš esmės įtvirtina subjektyvųjį idealizmą ir tam tikrą agnosticizmą. Kaip žinia, ir anksčiau ne visi pripažino, ir dabar ne visi sutinka su šiais mąstytojais. Tebėra bandančių logiką ir kitas transcendentalines proto struktūras grįsti empirizmu ir psichologizmu. Tame neturiu jokio priekaišto - kas iš kokios pozicijos ir kokiu aspektu žiūri, tokį ir rezultatą gauna. Tai kol kas tiek tegaliu pasakyti.

Aš mažiau susipažinęs su filosofija. Iš dalies todėl, kad mūsų žinioms apie pasaulį gerėjant, filosofų veikalai tiesiog beviltiškai pasensta, o su naujais - dažnai tiesiog neturiu laiko gilintis arba ne mano protui suprasti. Lengviau suprantama ir įvertinama yra politinė ir socialinė literatūra, nes mes dabar, pradėjus 20, 50 ar 100 metų, galime pasakyti, buvo jie teisūs ar ne. Chomsky, Howard Zinn labiausiai į mano pusę. ką iš šiuolaikinių mąstytojų vertingiausia perskaityti?

Aš atvirkščiai, nagrinėjau senienas. Mane dominačiose (tiksliau anksčiau dominusiose, nes jau dėl savęs prisiskaičiau, nesu profesionalus mokslininkas ar teologas) srityse šiuolaikiniai mąstytojai silpni, nebeįkerta net savo pirmtakų darbų, nutolo nuo jų, geriausiu atveju paviršutiniškai cituoja. Mano galimą pasiūlymą dar riboja ir tai, kad skaitau tik lietuvių arba rusų kalba. Jei pasakytumėt, kokia konkrečiai sfera labiausiai domina, gal ką ir prisiminčiau. Bet nepažadu, nes mus dominančios sferos gali būti ir skirtingos. Edit: bendras pasirinkimas gana platus. Lietuvių kalba: http://www.manoknyga.lt/kategorija/filosofija.html Rusų kalba: http://www.lib.ru/FILOSOF/ Rusų ir anglų kalba: http://philosophy.ru/ Paskutinė nuoroda anglų kalba: http://philosophy.ru/lib/fortext/ Pastarojoje net keletas Chomsky veikalų. Edit2: galvojau kokią valandą, ką pasiūlyti iš šiuolaikinių mąstytojų, ir susidūriau su sunkumais. Asmeniškai aš ieškojau atsakymų į savo klausimus, tai ir skaičiau tuos autorius, kurie padėjo man tuos atsakymus rasti, nedarydamas skirtumo tarp praeities ir dabarties. Taip jau susiklostė, kad atsakė būtent senovės mąstytojai. Dėl dabartinių mąstytojų. Problema ta, kad jie atsisijos ir taps pripažintais tik po daugelio metų. Taigi, galime kalbėti apie kokį 30-50-100 metų atgal. Nurodytu laikotarpiu sunku išskirti kažkokį tai vieną asmenį - tuo laiku jau buvo daug bendrosios filosofijos krypčių (jau nekalbant apie specialius atvejus - teisės, politikos, ekonomikos, etc. filosofiją). Ir tuo laikotarpiu tarp filosofų (išskyrus klasikus - neoplatonikus, neotomistus ir neokantininkus) jau buvo sutarta, kad nėra vienintelės objektyvios tiesos visiems. Taigi, čia reikėtų rinktis pagal asmeninius poreikius - ar Jus domina Jūsų asmeninės egzistencijos klausimai ir prasmė, ar transcendentalinės proto struktūros ir jų veikimas, ar sąmonė kaip pasaulio atspindys ir prasmė, ir dar daug kitų kriterijų galima rasti bei rasti juos tenkinančią filosofiją (šiaip, kad nediskutuoti ne į straipsnio temą, esant poreikiui filosofijos sričių detalizaciją galime perkelti į A.Ž.). O šio posto pabaigai noriu paprašyti Jūsų ir skaitytojų nedaryti vienos klaidos. Objektyvusis idealizmas nėra dvasių ir pasakų karalystė. Jis neneigia materijos ir jos objektyvių dėsnių. Tik materiją aiškina ne pačia materija, o kitomis kokybėmis. Tai tiek tam kartui.

Aš nemoku rusiškai, už tad angliškai be problemų. Kaip jau sakiau, man įdomiausia politinė-sociologinė pusė. Teisingumas ir lygybė, laisvė vs atsakomybė. Dabar daug tokių dalykų eina per, net nžn kaip išversti, social commentary. George Carlin, Bill Maher, tas pats Chomsky. Profesinių sąjungų istorija labai įdomi, šiuolaikinių korporacijų ir kompanijų vystymasis, žaliųjų judėjimas. Daug tokių dalykų prasideda filosofija, bet baigiasi judėjimais, kurie keičia žmonių gyvenimus. Man tai daug svarbiau, nei "transcendentalinės proto struktūros ir jų veikimas" . Dėl idealizmo, negaliu nepaklausti, kokios tos kitos aplinkybės? Kodėl taip yra, kad tarp naujųjų mąstytojų neradote atsakymo?

Ko gero, jau drąsiai galime vartoti "tu". Dėl idealizmo negaliu forume trumpai atsakyti (turėjai omeny kokybes, o ne aplinkybes?). Net privačiame pokalbyje truktume 2-3-4 valandas. O kur dar savarankiškas pasirinktų darbų skaitymas, jų kritiškas vertinimas ir analizė, lyginimas su faktais ir t.t. Trumpas kažkokių kategorijų paminėjimas sukeltų tik nesusipratimus. Jos būtų be turinio ir tuščios. Iš kitos pusės nesiūlyčiau nei tau, nei kitiems į tai gilintis, jei nėra realaus poreikio. Čia ne tas atvejis, kai iš smalsumo gauni greitą ir garantuotą atsakymą, o staigus ar prievartinis paradigmos keitimas sukels tik bereikalingą vidinę sumaištį. Be laipsniško paradigmos (kuri dabar daugumos yra priimama) plėtimo ir keitimosi neina įsisavinti tų dalykų. Kodėl tarp naujųjų mąstytojų neradau atsakymo. Nes jie tokių klausimų nebekelia, paskelbė juos beprasmiais (jei manai, kad trauki iš manęs informaciją, tai klysti, sąžiningai viską rašau ). O kas ir kelia, tai naudojasi praeities klasikais. Geriau tuo atveju iš karto pasinaudoti klasikų darbais. Galėčiau rekomenduoti tik lietuvių kalba. V.Rubavičius "Postmodernusis kapitalizmas". http://www.manoknyga.lt/knyga/postmoder ... izmas.html G.Sabine, L.Torson "Politinių teorijų istorija". http://www.manoknyga.lt/knyga/politiniu ... orija.html Pastarąją knygą aš asmeniškai labiau nagrinėjau teisės genezės aspektu. Jei rimtai pastudijuoti šią knygą, pasirodo vaizdas, kaip laipsniškai ir su kokia būtinybe vystėsi teisė, kokias kada ji turėjo teorines ir praktines šaknis. Aptariami ir teisingumas, lygybė įvairiais istorijos laikotarpiais. Neabejoju, kad ši knyga gali turėti pozityvią įtaką ateities vertinimui. Dėl laisvė vs atsakomybė tai siūlyčiau domėtis liberalios socialinės filosofijos darbais. Tarp lietuvių galiu paminėti savo buvusį dėstytoją, teisės filosofą profesorių Alfonsą Vaišvilą (nors jis nėra visiškas liberalas). Jis nagrinėjo šiuos klausimus, bet jo knygomis nesidomėjau, nes paskaitų ir pokalbių metu jis perteikė savo doktriną. http://alfonsas.home.mruni.eu/ Malonaus skaitymo. Edit: trumpas A.Vaišvilos doktrinos reziume - negali būti teisių be pareigų ir pareigų be teisių. Edit2: o jei vis tik domina idealizmas, tai manęs nebeklausinėk, o pradėk kad ir nuo šios knygos: http://www.filosofija.vu.lt/11/audrius- ... r-vakarai/ http://www.manoknyga.lt/knyga/indija-ir-vakarai.html

Aha, tikrai kokybėmis. Kodėl kitaip perskaičiau? O mano dėstytojui E. Kūriui nlb patiko Vaišvilos teisių ir pareigų vienovės teorija. Pvz, kokias pareigas turi 3 m. vaikas? Arba įmonės akcininkas savo turtą paverčia į akcijas. Bet atsakomybės jau nebeturi už tai, kaip tas turtas panaudojamas.

Mačiau, kad A.Vaišvila ne visiems patinka. Bet polemikoje ir gims tiesa. Yra ir E.Kūrio tiesos, jis labiau praktikas (įvertino A.Vaišvilos poziciją praktiniu aspektu; taip, vaikas iki tam tikro amžiaus turi tik teises, bet užaugęs turės pareigą nepažeisti kitų vaikų teisių) . Svarbu, kad tik būtų tokių žmonių. Matome, kad ne tik išlikimo įššūkiuose žmogus tobulėja. Aš už kūrybą.