Pernai, minint kontraceptinių piliulių sukūrimo penkiasdešimtmetį, jų išradėjas Carlas Djerassi'is kalbėjo apie dramatiškus reprodukcijos galimybių pokyčius – technologijas, turėsiančias tokią pat didžiulę reikšmę visuomenei per ateinančius 50 metų.

Po sekso be dauginimosi, dauginimasis be sekso.

Geltonosios spaudos laikraščio, atstovaujančio „tradicines vertybes“ Daily Mail straipsnyje „Bauginanti moterų vaisingumo ateitis,“ Djerassi'is rašė, „yra daugybė gerai išsilavinusių, turinčių profesiją moterų, kurios, nepaisydamos biologinio laikrodžio, pirmiausia kreipia dėmesį į profesines ambicijas… per ateinančius 20 metų vis daugiau jaunų žmonių, įžengusių į trečią dešimtį, užšaldys savo kiaušinėlius [ir spermą] vėlesniam naudojimui. Jie išvengs kontracepcijos būtinybės sterilizuodamiesi, ir kiaušinėlius bei spermą iš banko atsiims, kai bus pasiruošę susilaukti vaiko „iš mėgintuvėlio.“

Tai viena iš galimybių, kadangi vis geriau išmokstame saugoti kiaušinėlius patikimai ir saugiai, nepažeisdami per skirtą išsaugojimui sušaldymo ir atšildymo procesą. Bet per 20 metų gali būti pradėti naudoti ir kiti būdai. Pavyzdžiui – taip pat ir žalos išvengimui – kiaušidžių audinio juostelių užšaldymas vietoje kiaušinėlių, ar kreipiamasi į neseniai atrastus kiaušidžių kamieninių ląstelių rezervus, kurios gali būti paverstos į šviežius kiaušinėlius, bet kuriame moters amžiuje; ar netgi kuriant kiaušinėlius (ar spermą) iš moters arba vyro odos arba kaulų čiulpų kamieninių ląstelių.

Pirmieji eksperimentai su pelėmis parodė, kad sperma ir kiaušinėliai gali būti gauti iš patinų kamieninių ląstelių, ir atitinkamai kiaušinėliai iš patelių kamieninių ląstelių, ir kad jie gali būti apvaisinti iš jų susilaukiama gyvybingų palikuonių.

Djerassi'is šią sveikų kiaušinėlių gavimo vėlesniame amžiuje idėją kaip fundamentalų šeimos planavimo įrankį, suteiksiantį moterims galią, kokią suteikė kontraceptinės piliulės. Jis kalbėjo apie koleges moteris, didžiausio vaisingumo metu įveikinėjančias sudėtingas karjeros trajektorijas, ir žengiančias į metus, vedančius į sterilumą.

Nėra sutapimas, kad tą gyvenimo dešimtmetį, kai labiausiai biologiškai pasirengę palikuoniams, vyrai ir moterys visomis jėgomis darbuojasi moksluose ar kurdami karjerą. Ketvirtajame gyvenimo dešimtmetyje vaisingumas mažėja, po 35 gimtadienio – eksponentiškai. Ir ypač tai pasakytina apie moteris. Maždaug penkiasdešimties, nors kitos funkcijos puikiausiai veikia, dauginimosi funkcija netikėtai baigiasi.

Pastaruoju metu buvo daug ataskaitų ir diskusijų apie lygybę – moterų trūkumą moksle, didžiųjų kompanijų tarybose apie nemažėjantį užmokesčio skirtumą, tačiau neaišku, ar dalyvaujantieji šiose diskusijose iki galo įsisąmonina, kad lygiagrečių̃ išsimokslinimo, darbo ir šeimos siekių įgyvendinimą riboja ne tik socialiniai, bet ir biologiniai barjerai.

Siekdamos įgyvendinti nuostatą, kad 40 % vadovaujančių postų užimtų moterys, vykdančiosios institucijos, pavyzdžiui Europos komisija ir šalių vyriausybės, galėtų sukurti įstatymus, įpareigojančius darbo vietose įrengti nemokamas arba nebrangias vaikų priežiūros vietas visose darbovietėse.

Kaip bebūtų, tik technologija galėtų įveikti menopauzės užtvarą, su visomis jos neigiamomis pasekmėmis moters sveikatai, ypač, kai tikėtina, jog ji po to dar gyvens 50 metų.

Siekiant daugintis, tik technologija gali suteikti tos pačios lyties poroms galimybę susilaukti genetiškai „nuosavų“ vaikų. Jei kiaušinėliai gali būti padaryti iš kamieninių vyro ląstelių, tobulėjančios dirbtinėms gimdos (jau naudojamos, veisiant ryklius, vystomos žinduoliams ir projektuojamos žmonių naudojimui per artimiausius 100 metų), suteiks organą, už kurio naudojimą dabar mokama surogatinėms motinoms.

Tad, jei vystoma egalitarinė visuomenė, kurioje tikimės gyventi patys ir mūsų vaikai – ypač dukros, ir kurių santykiai ir šeimos pasirinkimai tebekelia karštus socialinius ir religinius debatus, – tada technologija, suteikianti galimybę gauti sveikus kiaušinėlius ir spermą iš jo/jos kūno ir leidžiančios nepriklausomai nešioti kūdikį, galėtų pasiūlyti etiškesnį pasirinkimą, nei dabar turimi.

Mūsų pasaulyje merginos mokosi taip pat sunkiai, kaip vaikinai, bet joms kyla daug sunkesni pasirinkimai darbe. Siekdamos užsidirbti, neturtingos moterys iš Indijos ar Ukrainos „paaukoja“ kiaušinėlius ar gimdas; bažnyčios atsisako sutuokti gėjų poras, kadangi šios negali būti vaisingos ir daugintis.

Laisvė, galia, pasirinkimas? Ši alternatyva man skamba bauginančiai.

Aarathi Prasad yra Londone gyvenanti biologė, rašanti mokslo temomis ir knygos “Like a Virgin: How Science is Redesigning the Rules of Sex“ autorė.

Komentarai (83)