Ką galima pagalvoti apie organizaciją, kuri planuoja, jog jau po 10-20 metų Marse bus įsteigta kolonija su nuolatiniais gyventojais, jeigu daugiausiai pastangų Raudonosios planetos tyrimams skirianti JAV agentūra NASA pirmą pilotuojamą skrydį iki Marso numato tik po 30 metų? Melagiai ar avantiūristai?

Būtent tokį planą – Marse įsteigti 20 žmonių talpinančią save išlaikyti gebančią koloniją – gvildena pelno nesiekianti organizacija „Mars One“. Pinigų kolonijai steigti projekto vykdytojai ketina surinkti per televiziją rodydami būsimųjų Marso kolonistų atrankos realybės šou.

Ketinama dar šiemet pastatyti mokymo tikslams reikalingą Marso bazės kopiją Žemėje ir atrinkti pirmuosius Marso kolonistus, 2021 metais, į Marsą nugabenus robotus, pastatyti žmonėms gyventi tinkamą bazę, o 2022 metais iškelti pirmą raketą, kuri į Marsą gabentų žmonės. Žadama, kad 2033 metais kolonijos gyventojų kiekis pasieks 20 žmonių. Tiesa, bilietai atgalinei kelionei – prabanga, kurios projekto rengėjai į biudžetą neįtraukė.

Bet ar toks planas gali būti realizuotas? Apie tai portalo delfi.lt žurnalistas kalbėjosi su „Mars One“ bendraįkūrėjiu ir generaliniu direktoriumi Basu Lansdorpu iš Nyderlandų, kuris balandžio 19 d. apie savo ketinimus pasakos ir Vilniuje, progreso konferencijoje „Login 2013“.

- Kaip kilo mintis įkurdinti žmones Marse?

- Pradinis įkvėpimas buvo agentūros NASA pirmasis marsaeigis („Pathfinder“). Kai pamačiau to zondo nuotrauką Marse, ir pats užsimaniau ten nukeliauti. Pradėjau domėtis, ar tai įmanoma, bet niekaip nesugalvojau finansuoti žmonių nuskraidinimą į Marsą. Bet kai sugalvojau sprendimą ir šiam klausimui, pardaviau savo akcijas ankstesnėje bendrovėje, o iš gautų lėšų finansavau „Mars One“ steigimą. O nuo 2011 metų kovo planą vystau visu pajėgumu.

- Tai skrydžio į Marsą idėją gvildenate jau 16 metų?

- Su pertraukomis. Tik kai prieš dvejus metus pamačiau, kokias pajamas generuoja Olimpinės žaidynės – 1 milijardą JAV dolerių per savaitę vien už transliacijas - visą dėmesį skyriau vien šiam projektui.

- O kaip vertinate savo plano sėkmės tikimybę? Kokia yra kiekvieno atskiro skrydžio į Marsą sėkmės tikimybė?

- Projektas yra ambicingas, reikės įveikti labai daug kliūčių. Tačiau techniškai, finansiškai ir žmoniškai tai yra pasiekiama. O jei mums iš tiesų pasiseks, rezultatas pateisins bet kokią riziką.

Visų skrydžių metu bus naudojamos tos pačios nusileidimo Marse technologijos, taigi, pirmasis skrydis bus santykinai rizikingas. Aštuntoji krovinių gabenimo misija jau bus gerokai mažiau rizikinga, o dar vėliau įvyksiantis žmonių skrydis, kai bus naudojamos tos pačios technologijos, bus mažiau rizikingas už bet kurį iš ankstesniųjų.

- Sakote, kad pirmieji nusileidimai Marse bus gana rizikingi – gal galėtumėte procentais nurodyti kiekvieno iš skrydžių sėkmės tikimybę?

- Į biudžetą įtraukėme ir du nesėkmingus skrydžius.

- Ar tai reiškia, kad trečia nesėkmė bus lemtinga ir reikš projekto nutraukimą?

- Ne, jei nesėkmingų skrydžių kiekis bus ne didesnis už 2, planas neperžengs iš anksto numatytų biudžeto ribų. Biudžeto viršijimas nereiškia nesėkmės.

Nepamirškite, kad ir NASA iš 8 bandymų nusileisti Marse 7 kartus tai padarė sėkmingai. O nesėkmė ištiko dėl to, kad kažkur buvo sumaišyti sisteminiai ir nesisteminiai matavimo vienetai (centimetrai su coliais, metrai su pėdomis ir pan.)

- O štai Sovietų sąjungos ir Rusijos Marso tyrimų programa suteikia gerokai mažiau priežasčių optimizmui.

- Būtent dėl to nusileidimo sistemas mums kuria JAV bendrovės.

- „Roskosmos“ ir Rusijos bendroves laikote nepatikimais partneriais?

- Dirbsime su tais partneriais, kurie yra pademonstravę daugiausiai veikiančių technologijų. JAV turi daugiau patirties, taigi, labiau tikėtina, kad jie ir bus mūsų tiekėjai.

- Ar gali būti taip, kad viso šio projekto slaptas tikslas yra ne tikras žmonių nugabenimas į Marsą, o tiesiog TV realybės šou apie Marsą?

- Jeigu atkreiptumėte dėmesį į organizacijos bendraįkūrėjį Arno, mane, mūsų ambasadorius, patarėjus ir kitus su projektu dirbančius žmones, turėtumėte nesunkiai suprasti, kad tokie žmonės niekada nešvaistytų savo laiko mulkinimui.

- Ką manote apie žurnalo „Wired“ pateiktą projekto įvykdomumo įvertinimą 2 balais iš 10?

- Pirmą kartą išgirdus apie mūsų planą jis iš tiesų skamba kaip mokslinė fantastika. Bet žmonės, kurie nepagaili laiko pasikalbėti su mumis ar įdėmiai ištyrinėja mūsų svetainę, sėkmės tikimybę vertina kur kas labiau teigiamai. Labai gaila, kad tas „Wired“ žurnalistas patingėjo susisiekti su manimi ir pasidalinti savo rūpesčiais.

Atkreipkite į mūsų svetainėje išvardintus projekto patarėjus: žmonės iš NASA, astronautas, Nobelio premijos laureatas. Nejaugi „Wired“ žurnalistas už juos protingesnis?

- Kandidatai skrydžiams bus atrinkinėjami jau šiemet, o pilotuojami skrydžiai įvyks po 9 metų ir daugiau – o kas jei po tiek laiko kandidatai jau nebebus tinkami skristi? Juk laiko tarpas ilgas. Ir kuo tie atrinktieji kandidatai užsiims artimiausią dešimtmetį?

- Atranka prasidės šiemet ir baigsis 2015 metais. Bus atrinktos 6 grupės po 4 žmones. Kasmet po to bus atrinktos dar 3 grupės. Labai tikėtina, kad kelios grupės atkris ar bus pašalintis mūsų ekspertų sprendimu. Tarp atrinkimo ir skrydžio praeis aštuoneri metai. Apie tai, kuo jie užsiims tuo laikotarpiu, siūlau paskaityti šioje svetainėje.

- Ar žmonių įgulas atrinkinėsite pagal lytis, po du vyrus ir dvi moteris?

- Pagrindinis mūsų tikslas – atrinkti puikias grupes. Norėtume, kad jos būtų kuo labiau tarptautinės, iš 2 vyrų ir 2 moterų. Mišrios įgulos – ir lyčių, ir kultūrų požiūriu – izoliuotoje aplinkoje dirba geriausiai.

- 7 mėnesius truksiantys skrydžiai iki Marso – gal kiek per ilgas laikotarpis skaistybei. Kaip spręsite „sekso kosmose“ klausimą?

- Ne „Mars One“ sprendžia, kuo astronautai užsiima laisvalaikiu.

- Taigi, neturite planų techniškai palengvinti intymus veiksmus – pavyzdžiui, įrengti kokius nors prilaikančius diržus?

- Septyni mėnesiai yra vos vienu mėnesiu ilgiau, nei astronautai dirba TKS. O pasiekus Marsą jau bus ir gravitacija.

- Iki šiol joks žmogus neskrido per tą kosminės erdvės dalį, kuri nuo kosminės spinduliuotės nėra saugoma Žemės magnetinio lauko. Ar turite minčių kaip apsaugoti įgulas nuo kosminės spinduliuotės?

- Patarėjų taryboje turime puikų spinduliuotės specialistą Dr. Guntherį Reitzą. Jis vertino mūsų apsaugos nuo spinduliuotės priemones. Pakeliui į Marsą astronautai astronautai turės tuščiavidurę talpą su apsauginiu vandens sluoksniu – toje talpoje jie galės pasislėpti Saulės audrų metu. O šiaip 7 mėnesių trukmės kelionėje gautas kosminės spinduliuotės kiekis nekelia didelio susirūpinimo.

- Marse magnetinio lauko, kuris saugotų nuo kosminės spinduliuotės, taip pat nėra – o žmonės ten bus visą likusį savo gyvenimą. Ar atlikti kokie nors teoriniai matavimai, kiek tokia aplinka patrumpins jų gyvenimą? Žinoma, manant, kad jų skrydžiai bus sėkmingi.

- Tai išmatavo „Curiosity“ zondas – Marse spinduliuotės kiekis yra palyginamas su tuo, kuris yra TKS orbitoje. Be to, patalpos, kuriose Marse gyvens žmonės, bus užbertos sluoksniu Marso smėliu, kuris taip pat saugos nuo kosminės spinduliuotės.

- Ar tai reiškia, kad žmonės Marse gaus tokias pačias spinduliuotės dozes, kaip ir Žemėje?

- Ne, vidutinis gaunamas spinduliuotės kiekis bus didesnis. Bet ir Žemėje esama vietų, kur spinduliuotė yra didesnė arba mažesnė.

- Tuomet gal pasakysite kokia yra numatoma vidutinė Marso kolonistų gyvenimo trukmė?

- Nustebsite – ilgesnė nei Žemėje, jeigu nebus katastrofų raketos pakilimo ar kapsulės nusileidimo metu. Atrinksime žmones, kurie bus labai sveiki, kur kas sveikesni už vidutinius žemės gyventojus. Jie maitinsis tik labai sveiku maistu. Jie niekuomet nepateks į autoavarijas. Jie negalės rūkyti.

- O kaip dėl alkoholio?

- Kolonistai turės užsiauginti savo maistą, taigi, galės ir alkoholio pasigaminti.

- Dėkoju už interviu.

Basas Lansdorpas yra DELFI pristatomas progreso konferencijos „Login 2013“ pranešėjas, apie Marso kolonizavimą Vilniuje pasakosiantis balandžio 19 dieną, 11 valandą.

Komentarai (3)