Mokslininkai kuria pirmąją pasaulyje atviro kodo virtualią gyvybės formą (Video) (4)
Tikriausiai kiekvienam yra tekę girdėti apie atvirojo kodo programinę įrangą, tačiau ar ką nors žinote apie atvirojo kodo virtualią gyvybę? Įvairių šalių neuromokslininkai ir programuotojai jau kuris laikas dirba siekdami sukurti būtent tai, praneša Phys.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„OpenWorm“ pavadinimą gavusio atvirojo kodo projekto tikslas yra sukurti išsamų kompiuterinį mikroskopinės kirmėlės Caenorhabdiltis elegans modelį, kuriame būtų detaliai simuliuojamos šio organizmo ląstelės. Visa skaitmeninės kirmėlės anatominė-informacinė sandara būtų grindžiama per dešimtį metų atliktų biologinių tyrimų duomenimis ir jų suteiktomis žiniomis.
C. elegans yra viena iš labiausiai biologijoje išstudijuotų mikroskopinių kirmėlių, kurios ilgis siekia 1 mm. Šis padaras yra sudarytas tik iš kiek daugiau nei tūkstančio ląstelių ir turi labai primityvią nervinę sistemą, dėl ko yra patogus įvairiems neurologiniams ir genetiniams tyrimams atlikti.
Projektą įgyvendinantys mokslininkai tikisi, kad programinėje įrangoje tinkamai sumodeliavus pakankamą kiekį duomenų apie C. elegans kirmėlę, virtualios jos reprezentacijos ims atlikinėti kompleksiškus ir iš pradžių nenumatytus veiksmų derinius, simuliuojančius tikros kirmėlės elgesį – jos mitybą, būrimąsi į grupes ar bėgimą nuo grobuonių.
Kol kas yra pavykę sukurti tik ankstyvąjį skaitmeninės kirmėlės prototipą, sudarytą iš keturių raumenų segmentų, kas leidžia simuliuoti kirmėlės judėjimą vandenyje. Vieno iš kūrėjų komandos nario teigimu, galutinio virtualaus gyvio sukūrimas turėtų užtrukti keletą mėnesių, po kurių jį galės parsisiųsti visi norintys ir toliau tobulinti savarankiškai.
Skaitytojams gali iškilti klausimas, kam gi reikia dėti tiek daug pastangų, kad būtų sukurta skaitmeninė kirmėlė? Oficialioje projekto svetainėje rašoma, kad „jei mes negalime sukurti kompiuterinio labiausiai biologijoje išstudijuoto organizmo modelio, mes tuo pačiu negalime tikėtis perprasti ir tokio sudėtingo biologinio darinio kaip žmogaus smegenys“.