Lietuvoje geležinkelius griovė ir tiesė karas (0)

2013-05-20

Lietuvos geležinkeliai – nedidelė, bet reikšminga atkarpa Rytų–Vakarų linijoje, todėl XX a. pradžioje kaimynės valstybės juos ir statė, ir griovė, ir platino, ir siaurino.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Geležinkelis – strateginis objektas „Ar pastebėjote, kad Lietuvos geležinkelių istorija tarsi atkartoja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios istorinius, politinius ir ekonominius mūsų šalies įvykius? – klausia Lietuvos geležinkelių muziejaus vedėja Vitalija Lapėnienė ir pati atsako: – Esame kryžkelėje: nedidelė, bet reikšminga atkarpa Rytų – Vakarų linijoje, tranzito kraštas. Todėl geležinkelis – labai svarbus strateginis objektas – jį siekiama valdyti, jis tai griaunamas, tai vėl tiesiamas.“ Todėl, primena muziejaus vadovė, prieš 150 metų carinei Rusijai nusprendus tiesti geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva, mūsų šalies teritorijoje nusidriekė pirmieji bėgiai, todėl per mūsų šalį ritantis karams ir revoliucijoms, geležinkelio bėgiai buvo klojami vis naujomis kryptimis, o Rusijos ir Vakarų Europos valstybės pagal savo poreikius tai platino, tai siaurino vėžės plotį. „Ne išimtis ir XX a. pradžioje nugriaudėjęs I-asis pasaulinis karas. Kaizerinei Vokietijai geležinkeliai buvo reikalingi siekiant aprūpinti kariuomenę amunicija ir maistu, tačiau kai 1915 metų pavasarį vokiečių kariuomenė okupavo Lietuvos teritoriją, didžioji dalis tiltų buvo susprogdinta, iešmai, vandens bokštai, garvežių depai ir grąžos ratai apgadinti, o ryšys ir signalizacija stotyse beveik sunaikinta. Todėl Vokietija nusprendė skubiai tvarkyti geležinkelius: tų pačių metų vasarą plačiojo geležinkelio vėžė Lietuvos teritorijoje iš rusiškosios (1 524 mm) buvo pertvarkyta į 1 435 mm pločio vėžę, taip pat buvo atstatyta daug sugadintų inžinierinių statinių“, – pasakoja V. Lapėnienė. Sunkiausius darbus dirbo belaisviai Vokiečiai ne tik susiaurino plačiojo geležinkelio Lietuvoje vėžę, bet tiesė ir naujas, jiems strategiškai reikalingas geležinkelio linijas. „Prūsiją su Klaipėdos ir Liepojos (Latvija) uostais sujungė 1915–1916 metais nutiesti geležinkeliai Lauksargiai–Šilėnai ir Šiauliai–Joniškis–Jelgava bei Bajorai–Priekulė (Latvija). 75 km ilgio linija Bajorai–Priekulė traukiniai pradėjo važinėti jau 1915 metų pabaigoje. Statant šį geležinkelį, dirbo daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių: kariuomenė, gyventojai ir karo belaisviai. 92 km ilgio linija Šiauliai–Joniškis–Jelgava, kad darbas vyktų sparčiau, buvo suskirstyta į ruožus Šiauliai–Joniškis ir Joniškis–Jelgava. Šioje linijoje dirbo apie 8,7 tūkst. karo belaisvių ir 4 tūkst. vietos gyventojų“, – pasakoja V. Lapėnienė. Tuo pačiu metu vokiečiai pradėjo tiesti dar dvi linijas: viena prasidėjo nuo Pagėgių–Klaipėdos ruožo ir driekėsi Mažeikių link, o kita – nuo Žydkiemio (tuo metu Prūsija) į Kalvariją ir Šeštokus, kur susijungė su geležinkelio linija Suvalkai–Šeštokai. Tačiau šių statybų vokiečiams nepavyko baigti. Geležinkelių muziejaus vadovė pasakoja, kad I-ojo pasaulinio karo metais darbai vyko ir kitose Lietuvos vietose. 1916 metais Rytų Lietuvoje buvo nutiesta 43 km ilgio Pabradės–Lentupio linija, o siekiant sutrumpinti kelią iš Rytų Prūsijos į šiaurinę Lietuvos dalį 1916 metais pastatyta 25 km ilgio dvikelė geležinkelio atšaka Palemonas–Gaižiūnai. „Fronto reikmėms kaizerinė Vokietija mūsų šalyje nutiesė nemažai ir 600 mm vėžės pločio geležinkelių. Tai Gubernija–Pasvalys, Petrašiūnai–Linkuva, Joniškis–Žeimelis, Jonava–Ukmergė, Kazlų Rūda–Pavilkija, Skapiškis–Suvainiškis, Juodbrasta–Eglainė, Rokiškis–Aknistė, Altoniškiai–Rumkiai, Aleksotas–Aukštoji Panemunė“, – atskleidžia vis naujas geležinkelių istorijos detales V. Lapėnienė. Iš viso, pasak pašnekovės, kaizerinė Vokietija okupacijos metais iš rusiškosios į 1435 mm pločio vėžę pertvarkė ir naujai nutiesė 265 km plačiųjų bei 193 km siaurųjų geležinkelių. Sunkiausius darbus geležinkelyje dirbo karo belaisviai ir suvaryti vietos gyventojai. Skaičiuojama, kad iš viso kaizerinės okupacijos metais čia dirbo daugiau kaip 20 tūkstančių žmonių. Būtent I-ojo pasaulinio karo metais tiesiant Lauksargių–Šilėnų geležinkelį buvo pastatytas aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų tiltas.

Lyduvėnų tiltas – kultūros vertybė

„Tiltų tiltas“ – taip vadinamas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, nusidriekęs virš Dubysos slėnio. Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožo 50–51 kilometre I-ojo pasaulinio karo metais pastatyto tilto ilgis 599 metrai, o aukštis – 42 metrai“, – pasakoja Geležinkelių muziejaus vedėja V. Lapėnienė. Šio tilto istorija prasidėjo 1915 metais. Vokietijos kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją, karinė vadovybė siekė pagerinti susisiekimą su savo daliniais Rytų fronte, todėl nusprendė nutiesti 124,4 km ilgio Lauksargių–Šilėnų (6,5 km nuo Radviliškio – red. past.) geležinkelio liniją.

„Nors iš pradžių buvo nuspręsta, kad šią liniją savo jėgomis nuties vokiečių kariuomenė, darbams buvo pasitelkti ne tik specialūs kariniai daliniai, bet ir belaisviai bei civiliai. Pastaruosius į statybą varė atlikti darbo prievolės“, – tęsia pasakojimą muziejaus vadovė. Pasak jos, sudėtingiausia inžinieriams buvo parinkti vietą, kurioje geležinkelis kirs Dubysą, nes upė šioje vietoje teka per slėnį su aukštais stačiais krantais.

„Iš pradžių buvo pastatytas didžiulis laikinas 42 m aukščio ir 670 m ilgio medinis tiltas, kuriam prireikė net 7 tūkst. kubinių metrų miško medžiagos. Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Pauliaus von Hindenburgo garbei tiltas buvo pavadintas jo vardu. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių tiltų Europoje“, – pasakojo V. Lapėnienė istoriją, kurią surinko kruopštūs Geležinkelių muziejaus darbuotojai.

Tačiau šis tiltas nebuvo saugus: didelis, aukštas, ilgas, o jo konstrukcijos netvirtos – kas kartą užvažiavus ant jo traukiniui lingavo ir atrodė, kad tuoj sugrius. Kad medinis tiltas neužsidegtų, jo tarpubėgiai buvo iškloti geležimi, o iš šonų per visą ilgį pastatyti hidrauliniai įrenginiai, kurie vamzdžiais buvo sujungti su Lyduvėnų stoties vandentiekio bokštu. Ant Dubysos kranto buvo sumontuotas vandentiekio siurblys, o prie jo prijungtas hidrantas, parengtos gaisrinės „rankovės“. Toks nesaugus tiltas negalėjo ilgai tarnauti, todėl jau 1916 metų rudenį šalia jo pradėtas statyti naujas plieninis Lyduvėnų tiltas ant betono atramų. Pirmasis traukinys juo riedėjo 1918 metų gegužės mėnesį. Naujasis tiltas, kuriuo nutiestas vienabėgis geležinkelis, buvo 570 metrų ilgio ir turėjo devynias 62,4 metro ilgio perdangas.

„Šis tiltas buvo to meto inžinierinės technikos stebuklas. Žmonės grupėmis važiavo apžiūrėti plieninio Lyduvėnų tilto. Bet medinis tiltas neišliko. Jis tapo nereikalingas ir 1919 metų pavasarį buvo išardytas“, – pasakoja Geležinkelių muziejaus vadovė.

Tačiau ir naujajam tiltui nebuvo lemta ilgai tarnauti. 1944 metais besitraukianti hitlerinė kariuomenė jį susprogdino. Tiesa, jau 1951-aisiais jis buvo atstatytas: plieninis, ant naujų atramų, su devyniomis dviejų tipų pertvaromis. Šešios iš jų naujos, rusiškos, o trys – vokiškos, išlikusios nuo 1918 metų.

„Nors eismas tiltu mūsų laikais nėra intensyvus, vidutiniškai per parą juo važiuoja 5–6 prekiniai traukiniai. 2001–2005 metais jis buvo suremontuotas ir perdažytas. Taip pat buvo sustiprinti kai kurie jo elementai, įrengti apžiūros laiptai. Nors Lyduvėnų tiltas dabar kitoks negu buvo 1918-aisiais, jis – mūsų šalies kultūros vertybė, įrašyta į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Tiltą saugo sargybiniai, įrengta vaizdo stebėjimo sistema“, – baigia pasakojimą apie istorinį tiltą V. Lapėnienė.

Geležinkelius perėmė Lietuva

Pasibaigus I-ajam pasauliniam karui ir susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, mūsų šalis 1919 metų viduryje pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo. Lietuvai atiteko ne tik geležinkelio ruožai, bet ir nuomojami garvežiai, keleivių, bagažo, prekiniai, atvirieji vagonai ir kita įranga. Jau liepos 6-ąją plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį dardėjo pirmasis Lietuvos traukinys. Taip prasidėjo naujas – nepriklausomos Lietuvos geležinkelių etapas.

TIK FAKTAI

1915–1916 metais nutiesti geležinkeliai Lauksargiai–Šilėnai ir Šiauliai-Joniškis-Jelgava bei Bajorai-Priekulė (Latvija) sujungė Prūsiją su Klaipėdos ir Liepojos (Latvija) uostais.
I-ojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje nutiesta 265 km plačiųjų (1 435 mm pločio vėžės) ir 193 km siaurųjų geležinkelių.
Pagal 1919 metų liepos 4 dieną pasirašytą sutartį Vokietija perdavė geležinkelių tinklą nepriklausomai Lietuvai.
1918 metais pastatyto ir 1951 metais atstatyto Lyduvėnų tilto ilgis 599 metrai, aukštis – 42 metrai, plotis – 4,5 metro. Tai – vienas didžiausių geležinkelio tiltų mūsų šalyje.
Klaipėdos krašte dar iki prasidedant karui buvo nutiestos kelios 1000 mm pločio siaurųjų geležinkelių linijos: Klaipėda–Plikiai, Klaipėda–Dovilai–Pėžaičiai, Dovilai–Laukgaliai, Šilutė–Kulėšiai ir Pagėgiai–Smalininkai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3