1,6 mln. km per parą nuskriejantis zondas netrukus pasieks tolimąjį kelionės tikslą (Video) (8)
NASA zondas "New Horizons" – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmąsyk kitą planetą (ne palydovą) iš labai arti žmonija pamatė 1965 m. liepos 15 d., kai kosminis aparatas „Mariner 4“ praskriejo pro Marsą. Iki tol visi, net ir daugelis mokslininkų, tikėjosi, kad Marsas – švelnus ir draugiškas pasaulis, kuriame aplinka tinkama gyvybei. Tačiau „Mariner 4“ nuotraukos parodė ką kita – atšiaurią, tuščią, negyvą plynę.
Netikėtas sutapimas: „New Horizons“ prie Plutono su kelių dienų paklaida priskris praėjus 50 metų nuo tos dienos, kai „Mariner 4“ aplankė Marsą. O stebėtojus naujojo NASA zondo vizitas gali nustebinti ar net šokiruoti ne ką mažiau.
Kol kas žmonija gali tik įsivaizduoti, kaip atrodo Plutono kraštovaizdis – kosminis teleskopas „Hubble“ Plutoną yra įžiūrėjęs kaip dėmėtą diskelį.
Nors oficialiai Plutonas laikomas nebe planeta, o nykštukine planeta, misijos vadovas A. Šternas pabrėžia, kad Plutonas toli gražu nėra pipiro dydžio. Jei susiruoštumėte automobiliu aplink Plutoną apvažiuoti automobiliu ties jo pusiauju, kelionės metu sukartumėte beveik 8 tūkst. km. Tiek kilometrų yra nuo Niujorko iki Maskvos.
Tikėtina, kad „New Horizons“ Plutone prifotografuos ledo geizerių, smūginių kraterių, debesų, kalnų keterų ir masyvų, slėnių, o gal ir dar kokių nors kraštovaizdžio detalių, kokių niekas lig šiol nėra nė įsivaizdavęs.
Egzistuoja pakankamai reali tikimybė, kad „New Horizons“ atras naujų Plutono mėnulių ar… žiedų. Taip, Plutonas gali turėti žiedų. Kol kas Plutonas turi penkis žmonijai žinomus mėnulius: Charoną, Stiksą, Niktę, Cerberį ir Hidrą. Kompiuterinių modeliavimų duomenys byloja, kad į Plutoną įsirėžus dangaus kūnams, aplink nykštukinę planetą bent jau teoriškai galėjo susiformuoti žiedų sistema.
„Skriejame į nežinomybę, ir niekas nežino, ką mes ten galime atrasti, – reziumuoja misijos vadovas A. Šternas. – Viena aišku, mes – beveik atkeliavome.“
„New Horizons“ yra antras greičiausias kosminis aparatas, kurį sukonstravo žmonės. Greičiausiu pelnytai tituluojami zondai „Helios“, kurie rekordinį greitį (252 792 km/val.) įgijo apskriedami aplink Saulę. Tačiau „New Horizons“ yra zondas, kuris yra pasiekęs didžiausią pakilimo nuo Žemės greitį – mūsų planetą jis paliko greičiau nei kuris nors kitas žmonių sukurtas kosminis aparatas.