Paskaičiuota, jog pirmieji Marso kolonistai neišgyventų nė pusės metų (14)
Olandų organizacija „Mars One“ užsimojo jau po dešimtmečio nuskraidinti pirmuosius žmones į Marsą, kurie čia įkurtų koloniją. Tačiau naujo tyrimo autoriai šią kelionę vadina nerealistiška, esą kaimyninės planetos kolonistų mirtys prasidėtų jau po 68 dienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mažas atmosferos slėgis, sprogti galinčios gyvenamosios patalpos ir atsarginių dalių stygius – tai tik keli faktoriai, keliantys didžiausią pavojų Marso užkariautojams.
Masačusetso technologijų instituto (MIT) studentų atlikto tyrimo išvada – negailestinga: keturių į Marsą nuskridusių astronautų komanda po kelių mėnesių mirtų. „Pirmoji mirtis įvyktų maždaug po 68 dienų nuo nusileidimo“, – teigia tyrimo autoriai.
Anot jų, astronautams Marse paprasčiausiai neužtektų maisto. Remdamiesi „Mars One“ misijos planu studentai priėjo išvadą, kad kolonistams tektų badauti.
Misijos organizatoriai teigia, kad dalį maisto kolonistai užsiaugintų patys – dalyje patalpų būtų auginami pasėliai. Tačiau didelis kiekis augalų išskirtų pernelyg daug deguonies, o jo perteklius keltų sprogimo pavojų.
Perteklinį deguonį reikėtų pašalinti, palaikant nustatytą azoto kiekį. Tačiau tam reikalingos technologijos, kurios veiktų kitoje planetoje, dar nėra išrastos.
Šiuose moduliuose taip pat turėtų būti itin drėgna. Nors tai nekeltų pavojaus astronautų gyvybei, patogumų irgi nesuteiktų.
Marso atsiskyrėliams bet kuriuo metu gali prireikti ir įvairių atsarginių dalių. Atsižvelgiant į tai, kad kelionė iš Žemės į Marsą trunka bemaž 9 mėnesius, jomis aprūpinti kolonistus gali būti sudėtinga. „Po 130 mėnesių į Marsą nugabentų atsarginių dalių kiekis sudarytų apie 62 proc. visų krovinių masės“, – pastebi tyrėjai.
Galiausiai, jie pažymi, kad visos įrangos nugabenimui į gretimą planetą reikėtų 15 kompanijos „SpaceX“ kuriamos itin galingos raketos „Falcon Heavy“ skrydžių, o jų kaina siektų per 4,5 mlrd. dolerių. Ši raketa dar net nėra išbandyta, tad svarstyti apie 15 tokių raketų panaudojimą yra, švelniai sakant, ambicinga.
Tyrimo autoriai pateikia kelis patarimus: pavyzdžiui, jie siūlo maistą auginti atskiroje patalpoje, iš kurios į gyvenamąsias patalpas būtų tiekiamas reikalingas deguonies kiekis.
„Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas mano, kad studentų išvados yra neteisingos. „Man teko bendrauti su pripažintais žmonėmis – ekspertais iš tokių kompanijų, kaip „Lockheed Martin“ – ir jie man patvirtino, kad šios technologijos veiks“, – sakė jis.
Visgi B.Lansdorpas pripažino, kad kai kurios įžvalgos yra teisingos – pavyzdžiui, atsarginių dalių tiekimas gali sukelti sunkumų.
