Europos geizerių paslaptis: jų niekada ir nebuvo ar tiesiog jie pranyko? (0)
Naujausių stebėjimų duomenimis, Jupiterio šalto palydovo Europos geizeriai prasmego.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užpernai mokslininkai skelbė, jog NASA agentūros kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo, kaip nuo Europos pietinio ašigalio į kosmosą trykšta net 120 km aukščio vandens garų stulpai. Ši žinia gerokai sujaudino viso pasaulio astronomus, kurie netrukus sumojo, kad net nenusileidžiant ant Europos paviršiaus būtų galima kosminiu zondu surinkti mėginių, leidžiančių tyrinėti gyvybės egzistavimo galimybes šiame dangaus kūne.
Nuo to laiko mokslininkai „Hubble“ akį į Europą kreipė dar ne kartą – jie praėjusių metų sausį, vasarį, lapkritį ir gruodį norėjo patvirtinti ir apibūdinti geizerius. Deja, jiems nepavyko.
„Kol kas naujose nuotraukose nepastebėjome jokių garų signalų“, - kasmetiniame Amerikos geofizikų bendruomenės suvažiavime sakė tyrimus atlikusios grupės narys, Pietvakarių tyrimų instituto (San Diegas, JAV) mokslininkas Lorenzas Rothas.
Kitos tyrėjų grupės taip pat nesėkmingai ieškojo Europos geizerių ženklų. Pavyzdžiui, neseniai atlikta NASA „Galileo“ zondo (jis Jupiterio sistemą iš arti tyrinėjo 1995-2003 metais) nuotraukų pakartotinė analizė nepateikė jokių geizerių egzistavimo patvirtinimų, sakė Nežemiškos pritingos gyvybės paieškų instituto SETI atstovė Cynthia Phillips.
Tai, jos teigimu, veikiausiai reiškia, jog Europos garų srautai yra ne tokie, kaip garsieji Saturno palydovo Encelado geizeriai, nuolat trykštantys iš šio palydovo pietinio ašigalio. Encelade po lediniu kiautu taip pat tyvuliuoja skysto vandens jūra. Encelado ir Europos jūras šildo energiją generuojančios potvynių jėgos, kurios, manoma, yra ir geizerių veržimosi priežastis.
„Man sunku patikėti, kad jeigu Europos geizeris buvo panašus į Encelado ir tryško nuo Galilėjo laikų – labai sunku patikėti, kad toks geizeris būtų pražiopsotas. Manau, toks dalykas tikrai būtų pastebėtas“, - sakė C. Phillips.
Gruodžio 18 d. mokslininkai paskelbė, kad „Cassini“ erdvėlaivis, pakeliui link Saturno pro Jupiterį praskridęs 2001 metais, taip pat neužfiksavo jokio garų išsiveržimo Europos paviršiuje.
„Netoli Europos neužfiksuota jokių vandens egzistavimo ženklų, nors mes nesunkiai jį pastebėjome veržiantis iš Encelado“, - sakė „Cassini“ ultravioletinio spektro kameros komandos vadovas Larry Esposito iš Kolorado universiteto (JAV).
Šios kameros matavimai taip pat rodo, kad didžioji dalis karštų dujų, supančių palydovą, iš tikrųjų yra ne iš pačios Europos, o iš kaimyninio vulkaninio palydovo Ijo. Tuo tarpu Europos atmosfera pasirodė esanti net 100 kartų retesnė nei tikėtasi.
Tiesa, tai toli gražu nereiškia, kad geizeriai Europoje iš tikrųjų netrykšta.
„Be jokios abejonės vis dar įmanoma, kad išsiveržimai pasitaiko, bet jie būna reti. Arba mažesni nei matome Encelade“, – sakė kita „Cassini“ ultravioletinės kameros grupės mokslininkė Amanda Hendrix. Jeigu „Cassini“ praskridimo metu ir vyko išsiveržimas, jis buvo silpnesnis, nei galėjo užfiksuoti zondo instrumentai.
Beje, ir pirmą kartą pastebėjus Europos geizerius nebuvo tikimasi, kad jie bus intensyvūs ir ilgalaikiai. 1999 m. spalį ir 2012 m. lapkritį „Hubble“ darytose Europos nuotraukose taip pat jokių geizerių nesimatė.
„Nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai – trumpalaikis reiškinys“, - sakė L. Rothas.