Pagal ekspertų parengtą planą, nuo 2017 metų rudens visi Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turės išlaikyti naują ir kur kas griežtesnį taršos testą, kuris turės būti atliekamas nebe laboratorijose, o realiomis sąlygomis. Sunerimti turėtų ir lietuviai vairuotojai, nes griežtinti esamą tvarką planuojama ir mūsų šalyje.

Aplinkos ministerijoje specialistai šiuo metu atlieka studiją, kuri parodys, kokiomis priemonėmis su didėjančia tarša bus kovojama Lietuvoje.

Tikėtina, jog planuojamos naujovės bus itin skaudžios senų, neekonomiškų ir itin taršių automobilių savininkams.

Ekologiškų transporto priemonių šeimininkams yra rengiamas lengvatų paketas.

Kiekvienas automobilių gamintojas, pristatydamas naują modelį, nepamiršdavo pasigirti, kad mašina ne tik mažiau ryja degalų, bet ir daro mažiau žalos aplinkai. Tačiau EK ekspertų tyrimas parodė, jog gamintojai atskleisdavo tik dalį tiesos.

Paaiškėjo, kad laboratorijose atlikti tyrimai buvo gerokai palankesni gamintojui, o realybėje automobilių tarša – gerokai didesnė. Labiausiai užkliuvo Europoje itin populiarūs dyzelinu varomi automobiliai, kurie į aplinką išmeta trečdaliu daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksido, nei oficialiai nurodoma.

Šie teršalai sukelia plaučių vėžį, astmą, kitokių sunkių kvėpavimo takų ligų. Grėsmė susirgti jomis didėja nuolat, nes ekonomiškumu pasižyminčius dyzelinu varomus automobilius renkasi kas antras ES gyventojas.

EK ekspertų išvados sukėlė didžiulį triukšmą – pasipiktino ir automobilius, ir degalus gaminantys koncernai. Jie reikalauja kuo greičiau įvardyti, kaip ir kokie bus atliekami naujieji testai, kad spėtų jiems pasirengti.

Tikinama, kad tai bus nemenkas smūgis vartotojams, mat nauji reikalavimai pabrangins transporto priemones. Gamintojų atstovai teigia, kad sugriežtinus ekologijos reikalavimus bent 10 proc., dyzelinu varomas automobilis pabrangtų mažiausiai 400 eurų.

Todėl suskubta pareikšti, kad dėl tokių drastiškų priemonių apskritai išnyks dyzelinu varomi automobiliai – jie tiesiog bus nebeįperkami.

Be to, skeptikai tikino, jog nėra metodikos, leidžiančios realiomis sąlygomis atlikti vienodą testą visiems automobiliams.

„Kova su „dyzelizacija“ prasidėjo seniai – taršą pažaboti siekiama visose ES šalyse“, – neslėpė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Dauguma ES valstybių įveda įvairius mokesčių, draudimų ir skatinimo priemonių paketus. Kol kas lengvųjų automobilių tarša nėra apmokestinta tik dviejose ES šalyse – Lietuvoje ir Estijoje, todėl iš Briuselio nuolat atskrieja kritikos strėlių.

„Jokia paslaptis, kad Lietuvoje transportui tenka net ketvirtadalis visų į aplinką išmetamų taršalų. Todėl Aplinkos ministerijos ekspertai iki rudens užbaigs galimybių studiją, kurioje bus įvardyti būdai, kaip efektyviausiai su tuo kovoti“, – sakė V.Auglys.

Pasak Taršos prevencijos departamento vadovo, ES vadovaujamasi paprastu principu – teršėjas privalo susimokėti. Iki šiol Lietuvoje už transporto taršą mokėjo tik verslas, o dabar kuriama formulė, kaip apmokestinti ir fizinius asmenis.

Kokia Lietuvoje bus naujoji tvarka, dar nėra aišku. Vienose Europos šalyse taršos mokestis įskaičiuojamas į degalų kainą, kitose – į registracijos mokestį, o trečiose įvestas kombinuotasis apmokestinimas.

„Efektyviausius būdus apmokestinti senas ir didele tarša pasižyminčias transporto priemones įvardins galimybių studiją atliekantys ekspertai“, – sakė V.Auglys.

Tačiau kartu numatoma sukurti ir skatinimo priemonių paketą ekologiškų transporto priemonių savininkams.

Pasak Aplinkos ministerijos specialisto, ES seniai pastebima tendencija skatinti automobilių gamintojus siūlyti ekologiškesnes transporto priemones.

„Ateities automobiliai neišvengiamai turės keistis. Išeitys yra kelios – lengvinti automobilius, tobulinti variklius arba keisti degalų rūšis“, – aiškino V.Auglys.

Atrodo, kad į automobilių gamintojų keliamą triukšmą neketinama kreipti dėmesio, nes kova su dyzelinu varomais automobiliais jau prasidėjo.

Į Paryžiaus gatves jau dabar ne kasdien leidžiama išvairuoti automobilį. Siekiant sumažinti taršą ir transporto spūstis, vieną dieną gali išvažiuoti mašinos, kurių valstybinis numeris baigiasi poriniu, o kitą – neporiniu skaičiumi.

Prancūzijos sostinėje iki 2020 metų ketinama išvis uždrausti dyzelinu varomų transporto priemonių eismą.

Nuo prancūzų neatsilieka ir norvegai. Oslo miesto taryba jau palaimino tvarką, pagal kurią iki tam tikros ribos išaugus ir dvi dienas išsilaikius taršai, mieste bus uždrausta važinėtis automobiliais su dyzeliniais varikliais.

Šis Norvegijos valdžios pritarimo dar nesulaukęs apribojimas galios ne visiems – draudimo nepaisyti galės viešasis transportas, skubiąją pagalbą teikiančių, iš užsienio keltais atvykstančių transporto priemonių savininkai.

Oslo politikai karą dyzelinui paskelbė susipažinę su medikų atlikta studija. Ji parodė, kad padidėjus taršai išsyk išaugdavo ir mirštamumas nuo širdies ir kvėpavimo takų ligų.