Profesorius apie pabėgėlių ir invazinių rūšių paralelę: „žala gali būti nepataisoma“  (18)

Migracija, kova dėl dominavimo, dėl teritorijos bei išgyvenimo vyksta nuo gyvybės atsiradimo planetoje. 1859 m. Charlesas Darwinas, sukūręs veikalą „Rūšių kilmė“, atsakė į daug klausimų, kodėl vyksta migracija, kaip sąveikauja vienos rūšys su kitomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ch.Darwinas atskleidė tiesą, kad išlieka tik stipriausi, o pagrindinis evoliucijos variklis – natūralios atrankos principas. Taip tapo aišku, kodėl vienos rūšys išnyksta, o kitos – įsitvirtina ir išbujoja sunaikindamos pirmąsias.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Jau dabar stebime, kaip mūsų Baltijos jūroje baigia įsitvirtinti neregėti grundalai, užgožę plekšnes. Lietuvos ežeruose knibžda milijonai amerikietiškų vėžių, išstūmusių lietuviškuosius plačiažnyplius.

Pirmieji grundalai Lietuvos vandenyse pastebėti maždaug dar prieš dešimt metų, bet tada niekas nekreipė į juos dėmesio, netyrė ir neanalizavo, kaip jie paveiks visą ekosistemą. Mokslininkai jau dabar perspėja apie invazinių rūšių keliamas grėsmes mūsų priekrantėje: netrukus neliks plekšnių ir otų, o gyvavedžių vėgėlių greičiausiai jau nebėra.

Gamtininkai susiėmę už galvų ir dėl invazinių augalų rūšių gausos. Dalis jų – tarp kurių ir garsieji Sosnovskio barščiai – atvežti į Lietuvą kilniais tikslais ar estetiniais sumetimais sulaukėjo ir išplito taip, kad dabar jau sunku išnaikinti. O žala visai ekosistemai - nepataisoma.

Tenka ieškoti būdų ir lėšų, kaip kovoti su tuo, į ką ilgą laiką paprasčiausiai nekreipėme dėmesio ir ignoravome. Pagal gimstamumą Europos Sąjungos vidurkis yra 1,55 vaiko. Tai skaičiai, bylojantys, kad Europa balansuoja ant išnykimo ribos.

Vokiečiai, turintys mažiausią gimstamumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje jau paskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus 1000 gyventojų gimė vos 8,2 vaiko, ir greitai dabartinis 80 mln. skaičius teliks vadovėliams tinkamu istoriniu faktu.

Demografinė situacija Vakarų Europoje yra ne tik kritiška, bet ir dviprasmiška. Štai Vokietijoje dar 2006 m. net 18 proc. naujagimių gimė imigrantų šeimose. Ir šis skaičius tik didėja. Švedijoje atitinkamai švedės pagimdo 1,82 vaiko, o imigrantų šeimose gimsta 2,21 vaiko vienai moteriai. Taigi tik laiko klausimas, kada šioje šalyje imigrantai iš mažumos taps solidžia dauguma.

Nesiekiu sugretinti migrantų ir pabėgėlių su gamtoje aptinkamomis žalą darančiomis invazinėms rūšims. Iš anksto atsiprašau, jei kam nors taip pasirodė. Aš kaip mokslininkas matau paraleles su gyvąja gamta ir jaučiu pareigą jas analizuoti bei kelti klausimus. Apie galimą pabėgėlių poveikį Lietuvos ekonomikai politikai bei savivaldybių atstovai jau kalba ir vis garsiau. Tačiau yra daugybė kitų rimtų atsakymų reikalaujančių klausimų.

Pavyzdžiui, kas bus darbo rinkoje, į ją įsiliejus naujų religijų atstovams, kuriems darbo metu būtina pasimelsti? Kaip keisis viešojo maitinimo sfera? Juk mitybos racionas yra skirtingas. Turiu omenyje ne tik kavines ir valgyklas, bet ir, pavyzdžiui, vaikų darželius ir mokyklas. Kas gali dabar atsakyti, kaip keisis mokymo programos ir vadovėliai? O taip pat ir sveikatos priežiūra, galų gale laidojimo paslaugos – kitų religijų atstovai turi savo tradicijas, kurių mes nežinome, nepasirengę.

Jei šiuos klausimus laikysime nereikšmingais ir ignoruosime – netrukus teliks gūžčioti pečiais kaip kad dabar iš marių traukiant neregėtuosius grundalus. Arba dar blogiau – užprogramuosime neišvengiamą konfliktą, kurio sprendimas taip ir liks neaiškus.

Lietuvos mokslininkai turėtų atlikti skubius reikminius tyrimus, kurie padėtų atsakyti į kylančius aktualius klausimus, atitinkamai tinkamai pasirengti visiems nenumatytiems atvejams. Tik nuo mūsų veiksmų priklausys, ar turėsime tokią situaciją kaip Prancūzijoje ar Anglijoje, kur nuolat stebimos riaušės ar susidūrimai tarp migrantų ir vietinių gyventojų.

O galbūt pavyks sukurti tokią pavyzdingą situaciją kaip Vokietijoje, kur turkų kilmės žmonės drąsiai deklaruoja esą vokiečiai ir solidarizuojasi su šia šalimi. Pavyzdiniai vykusios integracijos pavyzdžiai neatsiranda lygioje vietoje. Tai – kruopščios analizės ir darbo rezultatas žinant, ką norima padaryti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(31)
(5)
(26)

Komentarai (18)