Įstatymas, kuris kelia nesibaigiančius ginčus jau kone 15 metų, – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Pirmasis įstatymo projektas įregistruotas 2002 metais, tačiau vis dar tebegalioja 1999 m. tuomečio Sveikatos ministro Mindaugo Stankevičiaus pasirašytas įsakymas.

Politikai negali susitarti dėl procedūros kompensavimo, dėl užšaldytų embrionų skaičiaus, dėl šaldymo termino, kokioms poroms leisti užšaldyti, leisti ar drausti donorystę. Patys politikai pripažįsta, kad didelę įtaką įstatymo rengimo procese turi bažnyčia. Medikai jau seniai pritaria tokio įstatymo būtinumui, tačiau onkohematologai šiandien tikina, kad toks, koks dabar parengtas, pagalbinio apvaisinimo įstatymas negali būti priimtas, jis turi būti perrašytas, nes onkologinėmis kraujo ligomis susirgę žmonės, net ir pasveikę, dažniausiai negalėtų susilaukti vaikų.

Vilnietės Ievos šeimą baisi žinia užgriuvo prieš 7-erius metus. Gydytojai jos vyrui diagnozavo leukemiją. Šeima buvo įspėta, kad po gydymo vyras gali tapti nevaisingas ir patarė pasirūpinti lytinių ląstelių užšaldymu.

„Ir kreipėmės iki gydymo, labai mažas trumpas laikas buvo, gal savaitė–dvi, kol pradėtas gydymas. Pasirūpinom lytinių ląstelių šaldymu, dėl ko mes šiandien, dėl tokios galimybės, mes turime vaikus pagalbinio apvaisinimo metu“, – pasakoja Onkohematologinių ligonių bendrijos pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Ievai ir jos vyrui pasisekė. Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas šiuo metu reglamentuojamas tik prieš beveik du dešimtmečius sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuri itin liberali. Nors valstybė šios brangios procedūros ir nekompensuoja, tačiau ši tvarka vyrui ar moteriai, kurie dėl onkologinės ligos tapo nevaisingi, neužkerta kelio ateityje susilaukti vaikų. Pora gali neribotam laikui užsišaldyti ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių ar embrionų. Įmanoma, nors vėliau gali ir kilti teisinių problemų, net surogatinė motinystė.

Tačiau į Seimą šiuo metu atkeliavęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kai kurių „Savaitės“ kalbintų pašnekovų įsitikinimu, viską pakeis iš esmės. Įstatyme numatyta nemažai ribojimų, kurie, pasak Ievos, ypač aktualūs onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Moteris yra pirmininkė organizacijos, vienijančios per tūkstantį pacientų, sergančių ar sirgusių kraujo ir kitomis retomis vėžio formomis, dalies jų vienintelė viltis turėti vaikų – dirbtinis apvaisinimas.

„Ypatingai jauni žmonės serga kraujo ligomis, kurie pasveiksta, gali gyventi visavertį gyvenimą ir jiems iš tikrųjų yra labai didelis rūpestis, kokiu būdu mes ateityje galėsime turėti vaikų. Ir netgi kai kurie žmonės besigydydami, prieš ligą sužinoję diagnozę, jie skambina mums ir klausia, kokios šiandien yra galimybės“, – sako Onkohematologinių ligonių bendrijos pirmininkė.

Šiuo metu neblogos, įsitikinę kai kurie medikai, tačiau, jei bus priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, tai galimybės gerokai suprastės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlomame projekte dabartinė liberali tvarka konservatyvėja. Komiteto nariai siūlo drausti lytinę ląstelių donorystę, surogatinę motinyste, pagalbiniu apvaisinimu leisti naudotis tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet, kadangi Lietuvoje nėra partnerystę reglamentuojančių įstatymų, tai iš esmės pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas tik susituokusiems.

Vyriškų ir moteriškų lytinių ląstelių leidžiama užšaldyti tik ribotam terminui – penkeriems metams, vėliau jos turi būti sunaikintos, be to, lytinių ląstelių gali užsišaldyti tik pilnametystės sulaukę žmonės. O ką daryti tiems pacientams, kurie, pavyzdžiui, kraujo vėžiu susirgo 16–17 metų, ką daryti tiems pacientams, kuriems nepavyko per penkerius metus įveikti ligos?

„Daugelis žmonių, kurie gydomi nuo onkologinių ligų, jų gydymas trunka ilgiau, reabilitacija trunka ilgiau, tai iš esmės, priėmus šitą įstatymą, šie žmonės nebegalės Lietuvoje susilaukti vaikų. Įstatymas turi būti perrašytas nuo pradžios iki pabaigos. Jame turi būti leidžiama ne tik išsaugoti lytines ląsteles, lytinių ląstelių donorystę, turėtų būti leidžiama išsaugoti embrionus“, – teigia VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius.

Būtent draudimas saugoti embrionus – tai dar vienas Seimo sveikatos komiteto siūlymas. Jo nariai embrionų siūlo sukurti tik tiek, kiek jų vienu metu bus perkelta į moters gimdą, t. y., ne daugiau kaip tris, embrionų nebus galima užšaldyti. Iki perkeliant į gimdą juos galima auginti ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo.

„Mes sukuriame naują gyvybę ir, dovanokite, tai yra ne daiktas ir jo nepasidėsi į spintą ir užšaldęs atidarai ir galvoji – šitą pasirinkti ar šitą? Toks požiūris netinkamas“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

„Planuojame priimti tokį įstatymą, kaip Italija 2004 metais praktiškai identišką įstatymą priėmė. 2009 metais KT pasakė, kad to įstatymo nuostatos apie embrionus yra antikontstitucinės, 2014 metais apie lytinių ląstelių donorystę – taip pat antikonstitucinės. Taip mes, labai gaila, tačiau kartojame nesėkmes, jau įvykusias kitose šalyse“, – tvirtina Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

Nuostatą drausti užšaldyti embrionus kritikuoja ir Sveikatos reikalų komiteto narė, akušere ginekologe daug metų dirbusi Vida Marija Čigriejienė. Pasak politikės, tokie siūlymai – tai tik religingų kolegų ir bažnyčios įtaka. Esą dabar ne XVI ar XVII amžius ir, siekiant pagelbėti šeimoms, reikia naudoti progresyvius gydymo būdus, o ne užkirsti jiems kelią religiniais įsitikinimais.

„Niekaip nesuprantu, kodėl kartais bažnyčia taip prieštarauja tam, ką mes siūlome. Juk mes gyvename XXI a., embriologija daro milžinišką šuolį, genetika visose ligų diagnostikose šuoliais eina ir čia toks prieštaravimas man atrodo bereikalingas“, – tikina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė.

„Tai šaldykite kiaušialąstes, įstatymas tam suteikia galimybę ir siūlo, kad valstybės tai būtų kompensuojama. Sukurtų ir šviežių embrionų implantacija yra daug sėkmingesnė nei šaldytų embrionų“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė.

V. M. Čigriejienė atkerta, kad embrionų užšaldymas yra efektyvesnis ir patikimesnis būdas susilaukti vaikų nei šaldant kiaušialąstes. Už liberalesnį būdą – ir Sveikatos apsaugos ministerija. Ji rekomenduoja leisti kurti embrionų banką, kad, nepavykus apvaisinimui, moteris galėtų bandyti iš naujo dar kartą nevargindama organizmo. Pasak V. M. Čigriejienės, įstatymu įtvirtinus galimybę sukurti tik ribotą embrionų skaičių, kentės moteris. Kiekvieną kartą nepavykus apvaisinimui, moteris privalės vėl iškęsti nemalonią hormonų procedūrą, kuri gali turėti ir liekamųjų reiškinių. Be to, būtina ir priešimplantacinė diagnostika, kurią dabar įstatymas numato tik su išimtimis. V. M. Čigriejienė žada teikti įstatymo pataisas, kurios leistų sukurti daugiau embrionų, juos užšaldyti. D. Mikutienės teigimu, panašios pataisos jau beveik 15 metų stabdo įstatymo priėmimą. Kad įstatymas įsigaliotų jau kitų metų liepą, Seimas turi pritarti dar šiais metais.

J. Bardauskas, L. Mačiulienė
LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai (27)