Įdomios tyrimo išvados: jei keikiatės, vadinasi, turite geresnį kalbos žodyną (4)
Jeigu kada nors buvote pavadintas neiškalbiu dėl to, kad iš jūsų burnos vienas po kito plūdo keiksmažodžiai, nesijaudinkite – naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad koreliacija tarp iškalbos ir keiksmažodžių gali būti priešinga vyraujančiam stereotipui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrime teigiama, kad ne pernelyg didelis keiksmažodžių kiekis kalboje gali byloti apie turtingesnį žodyną nei tuo atveju, jei keiksmažodžiai visiškai nevartojami, rašo Sciencealert.com.
Tyrimas kvestiuonuoja ilgalaikį stereotipą, kad žmonės keikiasi, nes negali rasti kitų žodžių saviraiškai.
Psichologai Kristin Jay ir Timothy'is Jay'us iš Mrist bei Masačusetso liberalių menų koledžų Niujorke iškėlė hipotezę, kad dažnai besikeikiantys žmonės turi ir geresnį kalbos žodyną.
Pirmojo eksperimento metu 43 18 iki 22 m. amžiaus dalyvių (30 moterų) paprašyta išvardinti kiek įmanoma daugiau keiksmažodžių arba tabu žodžių per 60 sekundžių.
Vėliau per tą patį laiką reikėjo išvardinti kuo daugiau gyvūnų pavadinimų. Gyvūnų vardus tyrėjai pasirinko kaip bendro žmogaus žodyno indikatorių ir susidomėjimo kalba rodiklį.
Visi dalyviai anglų kalba sugalvojo 533 keiksmažodžius arba tabu žodžius, taip pat atliko standartizuotus žodyno testus.
Antrojo eksperimento metu dar 49 18 -22 m. amžiaus dalyviai (34 moterys) turėjo atlikti panašią užduotį, tik šįkart jų paprašyta surašyti kuo daugiau keiksmažodžių ir gyvūnų vardų iš „a“ raidės anglų kalba.
Tyrimo išvadose, kuris publikuotas „Language Sciences“, mokslininkai teigia, kad ekspresyvūs keiksmažodžiai buvo generuoti didesniu mastu ir kad nebuvo reikšmingesnių skirtumų tarp dalyvių vyrų ir moterų.
Tyrėjai teigia kad žmonių gebėjimas galvoti keiksmažodžius nebuvo bendro kalbos žodyno skurdumo rodiklis. Priešingai – dažnas keiksmažodžių vartojimas pozityviai koreliavo su žodyno sklandumu ir turtingumu.
„Ilgas tabu žodžių žodynas turėtų būti laikomas lingvistinių gabumų rodikliu, o ne jų trūkumo požymiu, – teigia tyrimo autoriai. – Tie, kurie vartoja tabu žodžius, supranta jų raiškos kontekstą, taip pat visus niuansus, į kuriuos reikia atsižvelgti norint vartoti keiksmažodžius tinkamai. Gebėjimas atsižvelgti į niuansus rodo didesnes, o ne mažesnes lingvistines žinias.“
Reikia atsižvelgti į tai, kad bendra tyrimo imtis buvo nedidelė ir norint pagrįsti išvadas reikėtų išsamesnės analizės. Tyrimo išvados taip pat nereiškia, kad keiksmažodžius norint parodyti nepriekaištingą žodyną reikėtų vartoti, pavyzdžiui, darbo pokalbio metu.