Psichologas-psichoterapeutas apie seksualinę žmonių sveikatą: problemų yra kur kas daugiau, nei viešai kalbama (0)
Nemažai žmonių linkę nutylėti savo seksualines problemas. Jas aptarti vengia net su savo partneriais. Pasiryžę prabilti dažniausiai kreipiasi į seksologus. Tačiau nemažą dalį šių bėdų, pasirodo, gali išspręsti ir psichologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma problemų – psichologinės
„Devyniasdešimt procentų orgazmo nebuvimo atvejų lemia ne biologinės priežastys, o psichologija. Aštuoniasdešimt procentų vaginalinių skausmų ir tiek pat išankstinės ejakuliacijos, tai yra per ankstyvo vyro sėklos išsiveržimo, atvejų taip pat yra psichologinės kilmės“, – vardijo psichologas-psichoterapeutas,Pasaulio seksualinės sveikatos asociacijos atstovas Lietuvoje Andrius Kaluginas.
Į seksualines problemas numoti ranka nereikėtų. Dėl jų įvyksta absoliuti dauguma skyrybų.
„Beveik visos skyrybos vienaip ar kitaip susijusios su seksu, pripažįsta tai žmonės ar ne. Daug žmonių to nepripažįsta, bet be seksualinių problemų skyrybų nebūna. Problemos gali būti tik skirtingo pobūdžio. Pavyzdžiui, jei išsiskiriama dėl neištikimybės, akivaizdu, kad koją pakišo seksas. Jeigu žmogus užmezgė kitus santykius, vadinasi, jam ko nors trūko šeimoje. Jei žmonės skiriasi dėl to, kad ilgai konfliktuoja, vėlgi koks tada gali būti seksas?“ – klausė psichologas.
Asocijuojasi su skausmu
Ilgainiui skyrybas gali lemti ir skirtingas partnerių seksualinis temperamentas, kai vienam sekso reikia dažniau, o kitas nori mylėtis tik kartais.
„Vyrą priversti mylėtis sunkiau dėl fiziologinių priežasčių – jeigu nėra erekcijos, nieko nepakeisi. Jo nepriversi saujomis gerti, pavyzdžiui, viagros. Moterims dėl jų anatomijos paprasčiau – užtenka išorinės nenatūralios lubrikacijos“, – pažymėjo A.Kaluginas.
Vis dėlto, vien taikydamasi prie vyro, nuolat mylėdamasi tada, kai neturi noro, moteris tik sunkina problemas.
„Jei vyras moterį verčia lytiškai santykiauti, jos natūrali lubrikacija silpnėja. Tuomet moteriai lytinis aktas pradeda kelti skausmus, kurie asocijuojasi su skausmingu mylėjimusi apskritai. Jai pasidaro baisu mylėtis, nes žino, kad skaudės. Dėl to ji ima apskritai vengti lytinių santykių, bet apie tai su vyru paprastai nešneka. Jis pradeda dar labiau ją spausti ir kankinti. Ji bijo skausmo ir po kokių metų įvyksta skyrybos“, – situaciją iliustravo specialistas.
Išeitis tokiu atveju yra. Lytinių santykių baimė nėra sutrikimas. Padedant psichologui ją galima įveikti.
Kaip dažnai reikėtų mylėtis?
Rekomendacijų, kaip dažnai pora turėtų lytiškai santykiauti, nėra. Tai, anot A.Kalugino, yra labai individualu ir priklauso nuo abiejų poros narių temperamento ir poreikių.
Vis dėlto manoma, kad santykių pradžioje, tai yra metai ar dveji nuo pirmojo sekso, normalu, kai pora mylisi mylisi 3–4 kartus per savaitę.
Vėliau seksualinių santykių paprastai mažėja. Pavyzdžiui, normalu, jei žmonės, gyvenantys drauge nuo dviejų iki maždaug septynerių metų, pradeda mylėtis rečiau, pavyzdžiui, dukart per savaitę. Dar vėliau normalu, jei poreikis mylėtis sumažėja iki karto per savaitę.
Jei apetitas dingsta staiga
Dažnai sumažėjus seksualiniam apetitui žmonės išsigąsta ir ima galvoti, kad kas nors negerai, kad jie pasidarė nepatrauklūs partneriui. Tačiau, kaip sakė psichologas, tokie yra natūralūs seksualiniai dėsniai: atsiradus pripratimui mažėja potraukis.
Prie sumažėjusio poreikio mylėtis prisideda ir žmonių amžius, bet naujausi Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad baisesnis už amžių seksualinio poreikio priešas yra liguistas nutukimas.
„Kas kita, jeigu seksualinis apetitas sumažėjo staiga, pavyzdžiui, jeigu žmogus visada mylėdavosi tris keturis kartus per savaitę, o staiga vienas partnerių pradėjo vengti sekso, jo dažnumas sumažėjo iki vieno karto per savaitę, vėliau iki vieno karto per dvi savaites. Tai ženklas, kad kažkas yra negerai: arba kuris nors partneris pasidarė neištikimas, arba atsirado psichologinis ar seksologinis sutrikimas. Paprastai seksualiniai santykiai mažėja pamažu“, – kalbėjo A.Kaluginas.
Reikia ryžtis pokalbiui
Pašnekovas nuramino – dėl staiga sumažėjusio noro mylėtis iškart lėkti pas psichologą nereikėtų. Pirmiausia apie tai pora turėtų pasikalbėti tarpusavyje.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, ką partneris, kuris nori rečiau mylėtis, sako. Jeigu tvirtina, kad sekso poreikis dingo, nes pavargsta darbe, svarbu pagalvoti, ar jis pradėjo dirbti daugiau, ar dirba tiek, kiek ir visada.
„Natūralu, kad žmogaus darbo krūvis labai padidėja, kai jis pakeičia darbovietę. Dėl to keičiasi jo gyvenimo ritmas. Tada jis tikrai gali būti pavargęs po darbo. Tai – akivaizdi priežastis. Kol žmogus įsivažiuos į įprastinį ritmą, kuriam laikui sekso poreikis jam gali sumažėti. Bet jeigu objektyvių priežasčių nėra, tada tikrai slypi problema“, – įspėjo psichologas.
Vaikai keičia ritmą
Vaikai irgi gali pakeisti seksualinių santykių ritmą, nes pasikeičia moters hormonų pusiausvyra, o drauge ir seksualinis temperamentas.
„Kai kurioms moterims dėl to labai sumažėja sekso poreikis, jos gali kristi į depresiją, nors pasitaiko ir atvirkščiai – po gimdymo jos tampa tiesiog superaktyvios. Žinoma, tai – kraštutinumai. Dauguma moterų pagimdžiusios ir toliau gerai jaučiasi“, – pasakojo A.Kaluginas.
