Imituotame Marso dirvožemyje užaugo pomidorai, ridikėliai ir žirniai ()
Eksperimentiškai tikrindami, kokios žmonių galimybės kosmose užauginti derlių, mokslininkai panašiomis sąlygomis į Marso pabandė išauginti dešimtį augalų rūšių ir, regis, jiems pavyko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Marso“ dirvožemyje užaugintas mažesnis derlius nei įprastiniame, tačiau skirtumas nebuvo itin didelis. Šis eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad, sudarius tinkamas sąlygas, pirmieji Raudonosios planetos kolonizatoriai galėtų save išmaitinti Marse užaugintu maistu, rašo sciencealert.com.
Mokslininkai eksperimento metu užaugino dešimtį augalų rūšių – pomidorus, rugius, ridikėlius, porus, špinatus, rukolą, pipirines, bolivines balandas ir česnakus. Derlius buvo maždaug du kartus mažesnis, nei Žemėje.
Taigi kaip rasti dirvožemį, kurio cheminė sudėtis yra panaši į randamą už Žemės ribų? Pirmiausiai reikia žvalgytis į ekstremaliausias mūsų planetos vietas. „Marso“ dirvožemis buvo atgabentas iš ugnikalnio Havajuose, o „Mėnulio“ – iš Arizonos dykumos.
Tuomet mėginiai sumaišyti su šviežia nupjauta žole ir įdėti į negilius auginimo indelius, kad augalus būtų lengviau palaistyti. Kontroliniame indelyje gulėjo įprastinis dirvožemis.
Rezultatai džiuginantys, tačiau yra keletas svarbių neatsakytų klausimų: pirma, Wageningeno universiteto Olandijoje mokslininkų tyrimų rezultatai dar nebuvo publikuoti moksliniame žurnale. Be to, tyrimo metu buvo imituotas tik Marso ir Mėnulio dirvožemis, o ne kitos sąlygos – kosminė radiacija ar dideli temperatūrų skirtumai.
Derlius užaugintas šiltnamyje Žemės atmosferoje su stabilia drėgme, šviesa ir temperatūra. Pasak Wiegerio Wamelinko iš Wageningeno universiteto, eksperimentas tokiomis sąlygomis atliktas padarius prielaidą, kad pirmieji pasėliai Marse ir Mėnulyje bus auginami po žeme įrengtose patalpose, kad augalai būtų apsaugoti nuo priešiškų klimato sąlygų.
Galiausiai, pati svarbiausia eksperimento fazė – nustatymas, ar šias daržoves galima valgyti, dar neatlikta: „Dirvožemyje yra sunkiųjų metalų kaip švino, arseno ar gyvsidabrio, taip pat daug geležies, – aiškino W. Wamelinkas. – Jei šie komponentai yra pasiekiami augalams, jie gali rasti kelią ir į vaisius ir juos užnuodyti.“
Mokslininkai renka pinigus tolimesniems tyrimams, kiti eksperimentai turi būti pradėti balandį.