Pasak statistikos, lietuviai – labiausiai nutukę žmonės tarp 15 posovietinių šalių. Europos Sąjungoje užimame penktą vietą. Deja, kalbėdami apie ateitį, specialistai nieko gera mums nežada.

Londono Karališkosios kolegijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvos moterys ir vyrai yra labiausiai nutukę tarp posovietinių šalių.

Nutukimas, kuris diagnozuojamas, kai kūno masės indeksas (KMI) perkopia per 30 (normalus KMI lygus 18,5–24,9), nustatytas 26,7 proc. moterų ir 23,7 proc. vyrų. Dar daugiau žmonių – senų tyrimų duomenimis, apie 50 proc. – turi antsvorio. Tai didžiausias rodiklis tarp 15 šalių. Panašiai nutukimas tarp moterų paplitęs Rusijoje ir Azerbaidžane, tarp vyrų – Latvijoje ir Kazachstane. Mažiausiai nutukusių moterų ir vyrų – Tadžikistane, Kirgizijoje, Uzbekistane ir Moldovoje.

Ši statistika, patekusi į socialinius tinklus, sulaukė nemažai pačių lietuvių komentarų. Dažniausiai dėl tautiečių nutukimo komentatoriai kaltino lietuviškus mitybos įpročius – bulvių ir miltinius patiekalus, taip pat polinkį valgyti sočiai ir riebiai. Kita vertus, buvo siūlymų pasidairyti po Vakarų Europos šalis, kad tikrai suprastume, ką reiškia dideli nutukimo mastai.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visame pasaulyje vienas iš trijų suaugusiųjų turi antsvorio. Antsvorio ir nutukimo mastai ypač sparčiai didėja besivystančiose šalyse. Jose svorio rodikliai per pastaruosius 30 metų išaugo keturis kartus.

Pasak specialistų, antsvoris sparčiai plinta ir tarp lietuvių. 2010 m. duomenimis, Lietuvoje antsvorio turėjo 62 proc. vyrų ir 44 proc. moterų, nutukimas atitinkamai buvo paplitęs tarp 19 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva Europos Sąjungoje užėmė penktą vietą.

Kita civilizacijos medalio pusė – pasikeitęs maistas

Pasak Santariškių klinikų endokrinologo prof. Vaidoto Urbanavičiaus, nutukimas plinta visame pasaulyje ir Lietuva šiuo atžvilgiu – ne išimtis. Tai ypač didelė bėda greitai ekonomiškai besivystančiose šalyse, nes jose labai smarkiai keičiasi žmonių gyvenimo būdas, įpročiai, mažėja fizinio aktyvumo ir fizinio darbo poreikis.

„Galima teigti, kad lietuviai, lyginant su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, yra mažiau nutukę, nors tokių palyginamųjų tyrimų ir trūksta. Vyrauja bendra nuostata, kad geriausiai Europoje atrodo skandinavai ir olandai. Šių šalių gyventojai pasižymi sveikesniu gyvenimu būdu, kurį perimti vaikai skatinami dar nuo darželio. Jie mokami sveikos mitybos taisyklių, sudaromos sąlygos daugiau judėti negu mūsų vaikams“, – svarstė pašnekovas.

Deja, vystantis civilizacijai, mūsų maistas tampa vis labiau apdorotas ir perdirbtas. Jis greitai įsisavinamas, tačiau sotumo ilgam nesuteikia, o kalorijų tikrai turi daug.

„Būtent todėl, kad tokį maistą mėgsta jaunimas, šiuo metu tai pažeidžiama grupė. Jų mitybos įpročiai tik formuojasi, kokius pagrindus jie gaus, tokie vėliau ir bus palaikomi“, – teigė medikas.

Pasak jo, maisto pramonė ir toliau gamins maistą, kuris turi gerai atrodyti ir turėti patrauklų skonį, kad žmonės kuo daugiau jo vartotų.

Tuo tarpu žmonės turi vis mažiau laiko gamintis patys iš natūralių produktų, todėl perka tai, ką randa parduotuvėje, o gatavas vartoti maistas turi labai daug priedų, pradedant apetitą ir priklausomybę nuo skonio skatinančiais skonio stiprikliais, baigiant papildomais angliavandeniais, pavyzdžiui, cukrumi. Pastarasis naudojamas ir kaip konservantas, ir kaip skonį pagerinantis komponentas, todėl jo dedama į daugelį produktų, netgi į mėsos gaminius. Visa tai – perteklinės kalorijos, kurios organizme nusėda kaip riebalai.

Svarbiausi nutukimo rizikos veiksniai

„Žiūrint sovietinius filmus, iš tiesų atrodo, kad nutukusių žmonių tais laikais buvo daug mažiau. Gal ir maisto buvo mažiau, daugiau fizinio darbo ir judėjimo, nes mažiau automobilių, nebuvo kompiuterių ir pan.

Nutukimą lemia išoriniai ir vidiniai veiksniai. Prie pirmųjų priskiriama išorinė aplinka – maistas, mažas fizinis aktyvumas. Beje, net Pietų Europos šalyse, kuriose visose vyrauja Viduržemio jūros dieta, laikoma viena sveikiausių, nes valgoma daug šviežių daržovių, jūros produktų, nutukimas paplitęs nevienodai. Pavyzdžiui, italai yra lieknesni už graikus, kadangi pastarieji mėgsta valgyti saldžiau. Taigi nutukimo plitimui užtenka vos vieno veiksnio.

Prie vidinių veiksnių priskiriama genetika, kurios taip pat negalima ignoruoti. Yra tokių sėkmės kūdikių, kurie ir daug valgo, ir mažai juda, bet išlieka liekni. Tačiau dauguma žmonių vis dėlto nutunka. Mokslininkai tyrinėja tautas, kuriose nutukimo mastai labai dideli, – per 50–60 proc. Jos ilgą laiką gyveno sunkiomis sąlygomis, tačiau pasikeitus aplinkybėms, kai maisto pasidarė užtektinai, jų organizmas ir toliau kaupia maisto atsargas“, – aiškino V. Urbanavičius.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – indėnai. Brėžiant sieną tarp Amerikos ir Meksikos, dalis indėnų atsidūrė Amerikoje, dalis – Meksikoje. Pirmieji labai greitai nutuko, tarp jų paplito diabetas. Antrieji išliko sveiki, nors turi tą patį genetinį fondą. Taigi akivaizdu, kad esant genetiniam polinkiui aplinkos veiksniai labai jį sustiprina.

Mediko teigimu, kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis, tuo aukštesnė ir mitybos kultūra. Mat nutukimui įtakos turi, kaip jau minėta, daug veiksnių, judrumas, ir mityba, ir bendras streso lygis. Be to, esant žemesniam ekonomikos lygiui gaminama daugiau nekokybiško, pigaus, bet kaloringo maisto, kurio žalą organizmui ne visada kompensuoja net fizinis aktyvumas.

Rizikos grupėje esame visi?

Pasak endokrinologo, lietuviai taip pat turi nemažą polinkį tukti. Net apie 70 proc. iš mūsų turime geną, skatinantį organizmą kaupti maisto medžiagas, kai jų gauna daugiau negu reikia esamai veiklai. Tai vadinamasis medžiotojų genotipas. Aišku, bado metu šie žmonės išgyventų geriau negu likusieji 30 proc., kurie neturi sugebėjimo kaupti atsargų.

„Ar nutuksime, jau priklauso nuo mūsų gyvenimo sąlygų ir sąmoningumo. Kita vertus, rizikos grupėje esame visi, kadangi mūsų aplinkoje tikrai labai daug nutukimą skatinančių rizikos veiksnių – pradedant mityba ir per mažu judrumu, baigiant stresu ir rūkymu. Gyvenimas intensyvėja, laisvo laiko, kurį galėtume skirti sau, mažėja, neturime laiko net paprastam pasivaikščiojimui. Deja, civilizacija juda ir toliau judės sava kryptimi ir žmogui teks prisitaikyti. Viskas priklausys nuo to, kaip sugebėsime dabartinėje aplinkoje elgtis ir kontroliuoti save. Visada galime būti sąmoningesni ir daug ką galime rinktis patys. Taigi ar rasime laiko judėjimui, kokius produktus pirksime?

Taip pat svarbi darbo kultūra, kad darbe žmogus patirtų kuo mažiau streso, kad būtų normalus, žmogiškas bendravimas. Stresas veikia labai daug medžiagų apykaitos grandžių. Pavyzdžiui, endokrininė sistema, kuri valdo daug medžiagų apykaitos grandžių, streso metu išmeta įvairių hormonų, kurie tuo metu suteikia organizmui daugiau jėgų atsispirti stresui, bet tuo pačiu veikiama riebalų apykaita, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, kadangi organizmui atrodo, kad jam reikės daugiau energijos, tačiau iš tiesų ji nepanaudojama, todėl sukauptos medžiagos atidedamos atsargoms“, – aiškino pašnekovas.

Komentarai (9)