Tyrimas atskleidė, kad šio produkto atsisakymas išsaugotų milijonus gyvybių (14)
„Jei valgysite daugiau vaisių ir daržovių vietoje raudonos mėsos, būsite sveikesni“ – kasdien girdime žiniasklaidoje. Išties, moksliniai tyrimai visa tai patvirtina, tačiau ar žinote, kad vegetarizmas galėtų pakeisti visos mūsų planetos likimą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausias mokslinis tyrimas atskleidė, kad laikantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) mitybos rekomendacijų, kuriose skatinama valgyti augalinės kilmės maistą, būtų galima sumažinti 5-8 mln. mirčių per metus. Tai yra iki 2050 metų pasaulio mirtingumą sumažinti 6-10 proc.
Taip pat daugiau nei dviem trečdaliais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Tai pasauliui sutaupytų 1 trilijoną JAV dolerių ir leistų sumažinti gamtinių bei humanitarinių katastrofų tikimybes, kurias ateityje prognozuoja mokslininkai.
Norėdami parodyti, kaip pasikeitus mitybos įpročiams galima išvengti mūsų planetos laukiančios liūdnos ateities, buvo sumodeliuoti 4 alternatyvūs scenarijai, kurie imituoja skirtingų dietų poveikį sveikatai bei aplinkai.
Pirmasis numatė mūsų planetos padėtį 2050-aisiais, jeigu mėsos suvartojimo lygis nesikeis ir net didės, o antrasis, jeigu jis bus sumažintas. Trečiasis ir ketvirtasis scenarijai rėmėsi žmonijos atsigręžimu į vegetarišką mitybą. Vienas, įskaitant kiaušinių ir pieno (laktoovo) vartojimą, o kitas – absoliučiai augalinės kilmės (veganizmo) dietą. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „PNAS“.
Visos žmonijos klausimas
Buvo nustatyta, kad iki 2050 metų paisant PSO mitybos rekomendacijų, galima išvengti 5,1 mln. mirčių per metus, o vegetariška ir veganiška mityba gali padėti išvengti 7,3-8,1 mln. mirčių. Apie pusė jų, dėl raudonos mėsos vartojimo sumažinimo. Kita pusė – dėl išaugusio vaisių ir daržovių kiekio žmonių maisto racione.
Tyrimo metu išryškėjo didžiuliai regioniniai skirtumai. Maisto kaita didžiausią naudą atneštų besivystančioms šalims, ypač Rytų ir Pietų Azijoje. Tačiau ir Vakarų valstybės gautų stebėtinai didelę naudą, ypač visuomenės sveikatos gerinimo srityje.
Didžiausius pokyčius pajustų Kinija. Ši valstybė galėtų išvengti apie 1,4-1,7 mln mirčių per metus. Raudonos mėsos vartojimo sumažinimas būtų svarbiausias šių pokyčių veiksnys. Kaip ir kitose stiprios ekonomikos regionuose, pavyzdžiui, ES ir JAV. Santykinai indai nevartoja daug mėsos, tačiau iki milijono gyventojų per metus būtų išsaugota, jeigu žmonės daugiau valgytų vaisių ir daržovių.
Taip pat didžiulę naudą gautų Rusija ir kitos Rytų Europos šalys. Kaip ir žmonės iš mažų salelių, pavyzdžiui, Mauricijaus, Trinidado ir Tobago. Jų atveju būtų sumažintas nutukimas ir su tuo susijusios sveikatos problemos.
Veganai išgelbės pasaulį?
Apskaičiuota, kad laikantis pasaulinių PSO mitybos gairių, su maisto pramone susijęs išleidžiamų teršalų kiekis būtų sumažintas iki 29 proc. Tačiau net ir to dar nepakaktų, siekiant užtikrinti, kad globali temperatūra nepakils iki planetai pražūtingos temperatūros aukštumų (daugiau nei 2°C aukščiau vidutinės metinės).
Tačiau norint stoti į rimtą kovą su klimato kaita, reikėtų vartoti dar daugiau augalinės kilmės maisto. Naujoji analizė parodė, kad jei viso pasaulio žmonės taptų vegetarais, tai sumažintų su maistu susijusią kenksmingų dujų emisiją iki 63 proc. O „atsivertus“ į veganizmą – net 70 proc.
Kodėl verta tapti vegetaru?
Mitybos pokyčiai turėtų ir milžinišką ekonominę naudą. Pasauliniu mastu būtų sutaupyta 700-1000 milijardų JAV dolerių per metus dėl sveikatos priežiūros, pašalpų išmokėjimo ir darbo dienų praleidimo mažėjimo. Mirties rizikos sumažinimo vertė būtų didesnė nei 9-13 proc. pasaulinio BVP, arba 20-30 trilijonų JAV dolerių. Klimato kaitos suvaldymas į aplinką išmetant mažiau kenksmingų dujų, sutaupytų apie 570 mlrd. JAV dolerių.
Visi šie skaičiai yra nustatyti remiantis šiuo metu esančia dolerio verte, todėl po 25 metų jie gali skirtis.
PSO rekomendacijose skelbiama, kad vaisių ir daržovių gamyba bei vartojimas visame pasaulyje turėtų išaugti daugiau nei dvigubai, o raudonos mėsos vartojimas turėtų sumažėti perpus. Išsivysčiusios šalys taip pat turėtų spręsti vieną iš svarbiausių problemų – besaikio persivalgymo; bei maistą daugiau kramtyti.
Šis straipsnis buvo paskelbtas žurnale „The Conversation“. Jo autorius mokslininkas Marco Springmannas iš Oksfordo universiteto.