Manoma, kad universali lažinimosi be pralaimėjimų strategija sporte – veikiau fantazija, nei realybė. Bukmekerių kontora – tas pats, kas kazino: visada laimi. Numatyti varžybų baigtį šimtaprocentinio tikslumu neįmanoma, tačiau nepaisant to, kas laimi, favoritas ar autsaideris, vis vien bukmekeris gaus pelną, o vidutinis klientas pinigus praras, – taip jau suderinami statymai. Tačiau Švedijos Upsalos universiteto matematikos profesorius Davidas Sumpteris tvirtina, kad sukurtu modeliu ne tik tiesiog atspėti rungtynių rezultatus, bet ir lažybomis gauti 200% pelną. Apie savo strategiją jis pasakoja Economist Group leidinyje 1843.

Kaip rašo Sumpteris, jis nusprendė sukurti nuosavą futbolo rungtynių rezultatų numatymo modelį, rašydamas prieš mėnesį išėjusią knygą Soccermatics. Mathematical Adventures in the Beautiful Game. Siekdamas patikrinti, ar matematika gali nugalėti bukmekerius (t.y. tiksliau prognozuoti ), dėstytojas sukūrė keturis modelius, kuriuos tikrino Anglijos Premier lygos 2015/2016 sezono pirmoje pusėje.

Pirmasis modelis rėmėsi eksperto spėjimais. Kaip ekspertą Sumpteris naudojo buvusį futbolininką, o dabar NBC sporto žurnalistą Joe Prince Wrightą, kurio prognozės praėjusiame Premier lygos sezone buvo ganėtinai tikslios. Kiekvieną savaitę matematikas sekė žurnalisto medžiagą ir pagal ją lažinosi. Išvados: Prince-Wrighto prognozes buvo labai įdomu skaityti, tačiau jomis vadovaudamasis, Sumpteris nuolat prarasdavo pinigus ir turėjo atsisakyti tikėjimo ekspertu.

Antrasis modelis rėmėsi Euro Club index – visų Europos šalių aukščiausiųjų lygų futbolo klubų reitingu. Kiekvienas reitingo klubas gauna taškus už pergales ir praranda juos pralaimėjęs – taip ir susidėlioja jo vieta lentelėje; dabar sąrašo viršūnėje Ispanijos „FC Barcelona“. Euro Club index leidžia „protingai“ spėti rungtynių rezultatus, tačiau uždirbti pinigų šiuo būdu matematikui nepavyko: atsižvelgiant į bukmekerių siūlomuose koeficientuose įskaičiuotas maržas, lažybos, vadovaujantis reitingais, pelno neatnešė.

Trečioji matematiko išbandyta strategija – statymai už laukiamus įvarčius. Šis modelis atsižvelgia į kiekvienos komandos įmuštų įvarčių skaičių, jos žaidimą, ir, remdamasis statistika, istoriniais duomenimis, atakų aštrumu, vertina žaidimo kokybę ir prognozuoja būsimas rungtynes. Pavyzdžiui, rašo Sumpteris, iš baudos aikštelės smūgiuoto kamuolio tikimybė atsidurti vartuose yra 12%, o štai įvarčio iš už jos ribų tikimybė tesiekia 3%. Statymai, daromi, remiantis tikėtinais įvarčiais, kelis kartus sezono pradžioje matematikui leido uždirbti didelius laimėjimus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad modelis buvo teisus, prognozuodamas „Chelsea“ nesėkmę, tačiau pervertino „Arsenal“ ir „Liverpool“. Bendrai, pažymi Sumpteris, lažinimasis iš įvarčių leido neprarasti pinigų, visgi, tikintis stabilaus laimėjimo, remtis vien juo – sunku.

Anglijoje sirgaliai aiškiai nemėgsta lygiųjų, ir iš dalies dėl to kalti žurnalistai

Ketvirtasis dėstytojo naudotas modelis, – „neobjektyvūs statymai“ – tapo sėkmingiausiu. Matematikas išanalizavo 2014/2015 sezono Premier lygos rungtynes ir išsiaiškino, kad statymai už lyderius – „Chelsea“, „Arsenal“, „Manchester City“ – neštų nedideles, bet stabilias pajamas, mat šios komandos laimėdavo kiek dažniau, nei manė bukmekeriai. Tačiau 2015/2015 metų sezone tendencijos pasikeitė: „didžiosios“ komandos pasirodė blogiau, nei tikėjosi bukmekeriai, o tokie juodieji arkliukai, kaip „Lester City“, kuri ir laimėjo Lygą, jų lūkesčius viršijo. Kaip pažymi straipsnio autorius, bukmekeriai ne tik čempionato pradžioje siūlė statyti už „Lester“ su koeficientu 5000:1, bet ir nepakankamai vertino šį klubą praktiškai per kiekvieną žaidimą. Be to, matematikas statė už įprastų žaidėjų nelabai mėgstamas lygiąsias: tendencija, kad panašaus pajėgumo komandų susitikimas baigiasi lygiosiomis, išliko ir praėjusiame ir šiame Anglijos čempionato sezone . „Būtent lygiosios tapo pagrindiniu mano pajamų šaltiniu“, – rašo Sumpteris.

Čempionatui įpusėjus statymai pagal „neobjektyvų“ principą pradines investicijas padvigubino. Siekdamas įsitikinti, čia ne paprasta sėkmė, ir laimėjimai statistiškai reikšmingi, matematikas tyčia darė daug statymų. Antrą čempionato pusę Sumpteris sekė jau ne taip įdėmiai, tačiau jis palygino savo modelio prognozes su realiais mačų rezultatais ir bukmekerių siūlomais koeficientais. Matematikas rašo, kad jo naudotas principas pasitvirtino: iki sezono galo jo išlaidos būtų atsipirkusios daugiau nei dvigubai. „Neblogai, turint omeny dabartinį ekonominį klimatą“, – pažymi Sumpteris.

Sezono pradžioje bukmekeriai siūlomas statymo už „Lester“ klubą koeficientas buvo 5000:1

Straipsnyje dėstytojas pateikia kelias išlygas. Visų pirma, rašo jis, uždirbti iš lažybų, naudojant matematiką, pasirodė nelengva: Premier lygos modelio sudarymui reikėjo daug laiko ir pastangų. Antra, prieš lažinantis, būtina analizuoti vietinę specifiką. Pavyzdžiui, Anglijoje sirgaliai aiškiai nemėgsta lygiųjų ir dėl to iš dalies kalti žurnalistai: laikraščių sporto puslapiai labai ekspresyviai apibūdina priešininkų komandas, todėl skaitytojui sunku nesirgti už vienus ar kitus. Be to, statymų už lygiąsias koncepcija kitose futbolo „rinkose“ nepasiteisino. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad žemesniuose divizionuose bukmekeriai vieno lygio komandų varžybose lygiųjų tikimybės nebenuvertina.

Kaip bebūtų, naudoti totalizatorius kaip pragyvenimo šaltinį Sumpteris nerekomenduoja: „Jei esate gabus, matematikoje ir statistikoje yra nemažai kitų sričių, teikiančių stabilesnes pajamas ir kurioms pakanka mažesnio pradinio kapitalo“.

Bonus. Birželio 10 dieną Prancūzijoje prasidėjo 2016 metų Europos futbolo čempionatas, ir Sumpteris tokia proga pateikia kelis patarimus. Sprendžiant pagal ankstesnių tarptautinių čempionatų statistiką, rašo jis, komanda, kurios šansus bukmekeriai vertina menkiau, laimėdavo dažniau, nei spėta. Tikėtina, stambūs turnyrai pritraukia tuos, kurie paprastai totalizatoriuje nežaidžia, ir šie žmonės linkę statyti už stiprias futbolo šalis, dėl to favoritai pervertinami, rašo matematikas. Prasmingiau nesekti įkandin daugumos ir statyti už menkiau žinomas komandas. Pavyzdžiui, Sumpterio modelis rodo, kad birželio 20 d. rungtynėse, Rusijos ir Velso susitikime geriau statyti už debiutantus – velsiečius, o atkrentamosiose varžybose galėtų pasiteisinti statymas už Angliją prieš Ispaniją ar Vokietiją.

Ира Соломонова

Komentarai (9)