0,0 promilių įstatymas: gamtoje tokio kiekio nebūna, tačiau teisėje yra (2)
Vidaus reikalų ministerija paskelbė atsisakanti planų įvesti visuotinai galiojantį nulio promilių reikalavimą visiems vairuotojams. Tačiau nuo 2015 metų Lietuvoje važiuojantys sunkvežimių, autobusų, taksi automobilių, motociklų, keturračių ir 2 metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai turi būti visiškai blaivūs.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai yra – alkoholio kiekis jų kraujyje turi būti ne didesnis, nei 0,0 promilių. Tai reiškia, kad teisiškai bent kiek didesnis kiekis reiškia girtumą. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, alkoholio kiekis kraujyje iki 0,1 promilės nėra nustatomas.
Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas!
VRM atsisakė įvesti „nulio promilių taisyklę“, bet Lietuvoje nemažai vairuotojų grupei jau antrus metus galioja „sausasis įstatymas“. Jo siekis yra neabejotinai reikalingas: didesnį pavojų keliančias, taip pat be atvangos dirbančias transporto priemonės turi vairuoti visiškai blaivūs asmenys.
Tačiau yra keli „bet“: pirmasis – viešai skelbiamos analizės rodo, kad alkoholio kiekiui kraujyje nesiekiant 0,3 promilės, asmenims nėra nustatomi jokie reikšmingi elgsenos pakitimai. Avarijų suvestinėse galima pamatyti, kad skaudžiausius eismo įvykius sukelia ne mažiau, nei iki 1 promilės apgirtę, taigi, jau ne „du alaus bokalus“ išgėrę vairuotojai.
Policininkai tvirtina, kad „du alaus bokalai“ yra visuotinai priimtas išgerto alkoholio kiekis, apie kurį kalba sulaikyti, girtutėliai vairuotojai. Ir bene svarbiausias dalykas – naudojantis teismo ekspertizės laboratorijose taikoma metodika, girtumas iki 0,1 promilės nėra nustatomas.
Tai reiškia, kad vairuotojai, kurių kraujyje randama iki 0,1 promilės alkoholio, tampa įstatymų ir metodikos įkaitais. Metodika nenumato nustatymo žemiau 0,1 promilės Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos skyriaus vedėja dr. Zita Minkuvienė sako, kad jų turima įranga leidžia nustatyti ir 0,05 ir 0,06 promilės, tačiau tai nėra patikima.
„Jeigu rezultatai parodo, kad medžiagoje yra mažiau 0,1 promilės, pavyzdžiui – 0,06 promilės alkoholio, mes tokiu atveju turime abejonių, ar tai tikrai yra etanolis. Tokiu atveju mūsų profilio laboratorija negali pateikti ataskaitos, kad kraujyje yra, pavyzdžiui, 0,06 promilės etilo alkoholio. Tokie yra nustatymo metodai ir aptikimo ribos. Mes turime būti garantuoti savo atsakymu“, – tvirtina toksikologė.
Pasak Z. Minkuvienės, analogiška situacija yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui – Vokietijoje. Kaip tokiu atveju nutinka vairuotojui, kurio kraujyje yra, pavyzdžiui, 0,01 promilės alkoholio? Juk formaliai jis jau nebeturi teisės vairuoti sunkvežimio, taip pat ir kitų LR automobilių keliais įstatymo 38 straipsnyje paminėtų transporto priemonių!
Z. Minkuvienė sako, kad tokiu atveju laboratorijos atsakymas būtų „alkoholio nerasta“. Pasak jos, metodikoje yra nustatyta, nuo kurios ribos alkoholio kiekis kraujyje yra vertinamas kaip „aptiktas“, tačiau plačiau atskleisti šių metodinių subtilybių toksikologė nenorėjo. Ar vairuotojams, kuriems leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra absoliutus nulis, reikėtų bijoti kokio nors atsitiktinio poveikio?
Be kalbų apie vaistus, kefyrą ir limonadą – smalsu sužinoti, ar pavyzdžiui, abstinento organizme negali natūraliai laikytis nežymiai didesnis alkoholio kiekis? Z. Minkuvienė atsako, kad jų turima įranga tokių dalykų „negriebia“, nes laboratorijos naudojamas metodas yra skirtas apsvaigimui nustatyti.
„Laboratorija fiksuotų atvejus, kai kraujyje yra metilo spirito arba eterio – tai labai reti, bet pasitaikantys atvejai. O, pavyzdžiui, kefyras tikrai neturi įtakos alkoholio kiekiui kraujyje“, – tvirtina teismo laboratorijos vedėja.
Nėra gamtoje, bet yra teisėje
Z. Minkuvienė pastebi, kad gamtoje, kiekybiniame rezultate absoliutaus nulio negali būti. „Tai jums patvirtins bet kuris chemikas“, – priduria ji. Ir tokia taisyklė absoliučiai kategorišką reikalavimą neviršyti nulio promilių daro nelogišku.
Taip, vairuotojai privalo žinoti, kad vairavimas niekaip neturi būti derinamas su alkoholio vartojimu. Tačiau praktikoje toks kategoriškumas provokuoja kazusą. „Palaikau reikalavimą dėl nulio promilių, bet nustatymo metode turėtų būti kitos sąvokos, kitokia aptikimo riba“, – sako ekspertė.
Pasižiūrėjus, kurios Europos šalys yra įsivedusios nulio promilių ribą, galima pastebėti, kad visos jos – buvusios sovietinio bloko valstybės. Tai – Estija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija. 2010 metais šiame sąraše atsirado ir Rusija, bet ten ši sąlyga pasirodė pernelyg negailestinga ir po trejų metų buvo atšaukta, maksimalią leistiną ribą pakeliant iki 0,3 promilės.
Tiesa, 21 metų nesulaukę vairuotojai turi būti visiškai blaivūs ir Italijoje. Tačiau, atšventę 21-ąjį gimtadienį, italai turi neviršyti jau 0,5 promilės alkoholio. Ir tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad maksimalus leistinas alkoholio kiekis vairuotojų kraujyje neviršytų 0,5 promilės.
Kita Europos Komisijos rekomendacijos dalis – nepatyrusiems vairuotojams, dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojams, didelių gabaritų transporto priemonių ir vežančių pavojinguosius krovinius vairuotojams maksimalaus leidžiamo alkoholio kiekį apriboti iki 0,2 promilės. Tai reiškia, kad Lietuva visas šias rekomendacijas jau su kaupu atitinka.
Absoliutus nulis būtų nuostabus skaičius, kalbant apie eismo įvykius. Taip pat ir apie neblaivius vairuotojus. Tačiau teisės aktų keliami reikalavimai ir jų įgyvendinimo metodika neturėtų sukurti neapibrėžtų situacijų, į kurias patekusiems asmenims grėstų vargiai pagrindžiama atsakomybė.
Pavyzdžiui, vairuotojui, kuriam privaloma „nulinė“ alkoholio norma, grės 144-289 eurų nuobauda, jeigu policijos alkotesteris nustatys maždaug 0,1 promilės girtumą. Tai – nekalbant apie eismo įvykius, kuriuose nukenčia arba žūva žmonės.
Vengdami sankcijų, vairuotojai griebiasi gelbėjimosi plano: vyksta į priklausomybės ligų centrus, kuriuose paimamas kraujo mėginys. Gavę palankų rezultatą, vairuotojai gali kreiptis į teismą, prašydami koreguoti sankcijas ar išteisinti dėl pažeidimo padarymo.
Tačiau iš tiesų toks mažas alkoholio kiekis kraujyje nebus nustatytas, o laboratorijos išvada bus padaryta, remiantis tik nustatyta metodika. Tačiau tai, sulaukus teismo palaiminimo, nulems vairuotojui taikomas sankcijas.
Verta pastebėti, kad teismas nebūtinai remsis kraujo tyrimo rezultatais: jis gali palikti galiojančius policijos alkotesterio duomenis. Ką būtų galima patarti vairuotojams, nenorintiems patekti į tokias situacijas? Ogi nebandyti alkoholio derinti su vairavimu! Nieko gero iš to nebus, o čia nupasakotas formalus kazusas tai tik patvirtina.
