O būtent laikas būtų civilių gyventojų priešas – jei ir taip militarizuota Šiaurės Korėja gali staiga pereiti į puolimą, pradinėse karo stadijose tuneliuose išsaugoti bent dalį savo mirtino masinio naikinimo ginklų arsenalo, aukų skaičių jau galima būtų skaičiuoti mažiausiai dešimtimis tūkstančių.

„Turint omeny, kad JAV greitai įgis pranašumą ir viršenybe ore, Šiaurės korėjiečiai planuoja laimėti žaibiška, kiek tai įmanoma, – netikėta ataka, kol priešininkai nespėjo mobilizuoti savo pajėgų.

Režimas panaudos savo jau dislokuotas ar paruoštas smūgiui šimtatūkstantines specialiąsias pajėgas, kurių pagrindinė užduotis – sulėtinti Pietų Korėjos ir sąjungininkų reakcijos laiką, sukelti kuo daugiau chaoso už fronto linijos: pulti vadavietes, ryšių objektus, mobilizacijos centrus, šalies vadovus, politikus, sėti paniką civilių gyventojų gretose“, – teigė pulkininkas leitenantas.

„Jei jiems labai pasisektų, režimo pajėgos jau po savaitės tikisi būti Seule, ten užimtų gynybines pozicijas ir galėtų derėtis dėl paliaubų iš jėgos pozicijų.

Bet net ir toks planas yra labai optimistinis, nes Pietų Korėja tokiems scenarijams gerai pasiruošusi – pasienyje dislokavusi dideles ir modernias pajėgas, o ryšių bei vadovavimo mazgai turi po kelis atsarginius punktus“, – pridūrė karininkas.

Jis pabrėžė, kad neatmestinos ir informacinės, kibernetinės atakos, siekiant paralyžiuoti sprendimų priėmėjų Seule reakciją – kai Pchenjanui būtų brangi kiekviena minutė, net menkiausi mobilizacijos, politinių sprendimų sutrikimai turėtų pasekmių.

„Šiaurės Korėja panaudos savo artileriją smogdama iš anksto parengtoms sąjungininkų pozicijoms, o taip pat šalies gilumoje esantiems ryšių, vadovavimo mazgams, civiliniams objektams“, – neabejojo analitikas. Tiesa, jis pabrėžė, kad net ir, regis, pamišėliška retorika besisvaidantis Pchenjano režimas puikiai suvokia pasekmes, jei pirmas panaudos masinio naikinimo ginklus. Beveik neabejojama, kad JAV atsakytų tuo pačiu ir smogtų branduoliniais ginklais.

Vis dėlto, anot R. Farrello, Šiaurės Korėja gali laikytis požiūrio, kad nėra kitos išeities – pasimokius iš Irako, Libijos pavyzdžių, kai šių šalių lyderiai arba atsisakė masinio naikinimo ginklų, arba jų tiesiog nenaudojo prieš JAV pajėgas ir buvo nuversti, Pchenjanas gali „nekartoti šios klaidos“.

„Pietų Korėjos ir JAV pajėgų prioritetinė užduotis – rasti ir sunaikinti masinio naikinimo ginklus, jų saugyklas bei pristatymo priemones. Ypač pirmosiomis dienomis“, – pabrėžė R. Farrelas, bet pripažino, kad tai padaryti sunku, nes rytinė Korėjos pusiasalio dalis yra kalnuota ir miškinga.

Jau pirmasis Korėjos karas parodė, kad tokie reljefo veiksniai trukdo judėti didelėms šarvuotosioms pajėgoms – tokį judėjimą galima blokuoti, taip pat trukdo ir efektyviai veikti aviacijai.

Pavyzdžiui, Irake, kurio didelę dalį sudaro lygumos ir panašios atviros vietovės, Pirmojo Persijos įlankos karo metu sąjungininkams sunkiai sekėsi medžioti Saddamo Husseino balistines raketas. Šiaurės Korėjos režimas savo raketas laiko saugesnėse vietose, jų turi daugiau ir modernesnių.

Be to, net jei Pchenjanas pirmosiomis karo dienomis nenaudotų masinio naikinimo ginklų, artėjant neišvengiamam režimo galui, anot R. Farrello, tikėtina, kad desperatiškai nusiteikęs Kim Jong Unas gali įsakyti paleisti kruopščiai saugotas raketas.

Šiaurės Korėja demonstruoja jėgą

Dar vienas nežinomasis yra tikrasis, o ne parodomasis Šiaurės Korėjos pajėgų karinis pasiruošimas. Garsiai paraduose šaukiantiems ir karinę galią demonstruojantiems kariškiams bei civiliams nuo mažens plaunamos smegenys, o vyrai ir moterys ruošiami karo veiksmams.

Tačiau manoma, kad prasidėjus realiam konfliktui atsirastų ir kitų galimybių nuo bado ir skurdo kenčiančioje šalyje. O savo kailį išsaugoti panorę generolai gal net ir patys pamėgintų nuversti karą pradėjusį režimą.

„Yra galimybė, kad jie kausis fanatiškai, bet neatmestina, kad atsiradus progai gali įvykti ir perversmas. Mes tiesiog nežinome – tai yra viena pagrindinių problemų su Šiaurės Korėja: iš ten nėra jokios patikimos žvalgybinės informacijos, vienintelė reali informacija gaunama iš ryšių ir oro bei palydovinės žvalgybos, kurių galimybės yra ribotos“, – sakė R. Farrellas.

„Pripažįstant, kad kare niekas nevyksta pagal planą ir turint omeny minėtus veiksnius, tokia analizė paremta tik tuo, ką mes žinome apie Šiaurės Korėjos pajėgų struktūrą, stipriąsias ir silpnąsias puses. Bet akivaizdu viena – viskas baigtųsi siaubingais sunaikinimo mastais ir kančiomis.

Dešimtys ar šimtai tūkstančių aukų, o po pralaimėjimo – humanitarinė krizė su 25 milijonais badaujančių Šiaurės Korėjos gyventojų. Todėl kariniai planuotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar kiekviena Šiaurės Korėjos provokacija yra verta karo“, – įspėjo kariškis.

Komentarai (5)