Sieros kvapas. Naujas faktorius, galintis pabranginti naftą iki 400 $ (26)
Pasaulio rinkos laukia permainos. Ekonomistai gąsdina nafta už 400 dolerių.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė jūsų organizacija (IMO) neseniai apsvarstė perėjimą prie naujų taisyklių – reikalavimų laivų kurui sugriežtinimo (sieros kiekio limitas – 0,5%). Jis įsigalios nuo 2020 metų ir paveiks ne tik pervežimus jūra. Numanomos pasekmės – naftos paklausos struktūros pokyčiai ir kainų augimas. Konsultavimo kompanija Verleger neseniai pavadino tai „didžiausiu istorijoje naftos rinkos destabilizavimo faktoriumi“. Kompanija teigia, kad dėl to naftos kainos gali išaugti daugiau nei dvigubai. Jos prognozėje daroma prielaida, kad rinkos pokyčiai kartu su kitais faktoriais, tokiais, kaip naujos sankcijos prieš Iraną ir gavybos kolapsas Venesueloje, naftos kainą gali iškelti iki 400 dolerių už barelį.
Kaip siera tapo pasaulio ekonomikos faktoriumi, aiškinamasi Bloomberg Opinion straipsnyje. Pateikiame adaptuotą vertimą.
Koks cheminis elementas svarbiausias pasaulinėje žaliavų rinkoje? Anglis? Varis? Auksas?
Visai ne. Tai – siera, kurios junginiai suteikia aštrų kvapą supuvusiems kiaušiniams ir kuri naudojama gumos gamyboje. O dabar ji gali sutrikdyti energijos sektoriaus pusiausvyrą, ir šis efektas gali atsiliepti įvairiuose jos elementuose – nuo benzino, kurį pilame į bakus, iki kai kuriose elektrinėse deginamo naftos kokso.
Jei nafta iki 2020-ųjų pabrangs nuo dabartinių $74 iki $400, to priežastimi taps siera. Šis Verleger kompanijai vadovaujančio ekonomisto Philipo Verlegerio pateiktas scenarijus praktiškai užtikrintai sukels globalią recesiją.
Ir ne dėl to, kad sieros trūksta. Visiškai atvirkščiai – vien iškastiniame kure esančių pasaulinių atsargų, jei išliktų dabartinis paklausos lygis, užtektų mažiausiai septyniems tūkstančiams metų. Problema ta, kad jos pernelyg daug.
Problemos centre – krovinių pervežimas jūra. Bendrai sieros dioksido į atmosferą išskiriama vis mažiau – šis procesas prasidėjo jau prieš keletą dešimtmečių, baiminantis rūgščių lietų ir plintančių susirgimų širdies ligomis ir astma. Tada elektrinėse pradėta montuoti šiuos teršalus gaudančius filtrus. Tačiau jūrų pervežimai šiuo aspektu įstrigo praeityje.
Krovininiai laivai naudoją vieną iš nešvariausių naftos frakcijų – substanciją, vadinamą jūriniu kuru (laivyboje jo sunaudojama apie 4 milijonus barelių per dieną). Greičiau nei po pusantrų metų tai pasikeis. Nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos, pagal Tarptautinės jūrų organizacijos taisykles, jūriniame kure sieros lygis negalės būti didesnis, nei 0,5% (pakeitimai pasiūlyti 2008 metais, 2016 metais nustatyta planuojama įsigaliojimo data, kuri buvo įtvirtinta 2017 metų lapkritį.).
Tai yra problema. Beveik du trečdaliai pasaulyje išgaunamos naftos yra didelio arba vidutini sieringumo (sieros daugiau, nei 0,5%). Mažo sieringumo nafta (Brent arba West Texas Intermediate) sudaro mažumą. Jūrų pervežimai – sektorius, į kurį naftos perdirbimo pramonė galėjo tiekti sieringesnį kurą, kurio naudojimas kitose srityse uždraustas. O ką ji darys po pusantrų metų?
Naujos taisyklės nereiškia, kad jūrinis kuras nebebus gaminamas. Veikiausiai į jį tiesiog bus pridedama lengvesnių frakcijų – pavyzdžiui, gazolio ar dyzelinio kuro, – kad būtų pasiektas reikiamas santykis (dabar jūriniame kure sieros yra apie 2,45%). Tiesa, tam reikės papildomų 2 milijonų barelių mažesnio sieringumo kuro. Ir neaišku, ar perdirbėjai sugebės taip greitai persitvarkyti ir pakankamai jo patiekti.
Kokie galėtų būti kiti variantai? IMO taisykles apeiti bus sudėtinga. Žinoma, laivų savininkai gali įrengti filtrus ir toliau naudoti tokį patį kurą, kaip ir anksčiau. Tačiau, nors tai ir kainos požiūriu efektyvus sprendimas, pertvarkyti visą tarptautinį prekybos laivyną – apie 60 tūkstančių laivų – tiesiog neįmanoma suspėti. Tad, problemos sprendimą vežėjai permetė naftos perdirbėjams.
Naudojantiems sieringą naftą ir parduodantiems atitinkamai sieringą kurą, kils sunkumų. Paklausa sumažės, ir norint likti rinkoje, teks koreguoti gamybą. Mažai sieringos naftos perdirbėjai atsidurs geresnėje padėtyje. Tačiau jiems reikės daugiau žaliavos. Dabar didžioji dalis tokios naftos, išgaunamos JAV, į pasaulinę rinką nepatenka. Ar situacija pasikeis – nežinia.
Pesimistinis scenarijus teigia, kad tokia situacija išprovokuos kuro kainos augimą (Verleger vadovo skaičiavimais, naftos perdirbimo modernizacijai globaliu mastu reikės milijardinių investicijų, o jūrinis kuras pabrangs.). Tai atsilieps, be viso kito, dyzelinio kuro ir gazolio kainai (jų paklausa, kaip pažymėjo prognozės autorius, išaugs dėl naudojimo jūrinio kuro gamyboje, ir dyzelinio kuro kaina, Tarptautinės energijos agentūros vertinimu, gali išaugti 30%.). Tai gali pakelti ir naftos kainas, – kol rinka pasieks naują pusiausvyrą ir stabilizuosis.
Republic