Nuo skersvėjo paprastai nesusirgsi - prasidėjus peršalimo ligų sezonui gydytojai ragina įsidėmėti keletą dalykų ()
Sinoptikams prognozuojant vis vėstančius orus, kasmet išauga peršalimo ligomis sergančiųjų skaičius. Nors kasmet gydytojai dalijasi patarimais, ko nedaryti peršalus, žmonės į rekomendacijas numoja ranka – eina į darbą sergantys, būna šalia kitų sergančiųjų ir neskiria laiko kokybiškam pasveikimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vien nuo skersvėjo niekas nesuserga
Kaip teigia medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ klinikos šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, visa tai, ką mes įpratę vadinti peršalimu, iš tikrųjų yra lengva virusinė infekcija. Niekas nesuserga vien nuo šalto oro arba skersvėjo. Pasak gydytojo, peršalimą dažniausiai sukelia virusai, kurie vėliau gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ar žmogus susirgs peršalimo ligomis, priklauso nuo patekusio viruso kiekio: kuo ilgesnis kontaktas, kuo daugiau aplinkui sergančiųjų, kuo blogiau ventiliuojamos patalpos, tuo viruso aplinkoje yra daugiau. Taip pat, pasak specialisto, įtaką daro žmogaus atsparumas, ar jis pasiskiepijęs ar ne, taip pat peršalimo ligoms duris atveria ir kitos ligos, nuovargis, išsekimas, prasta mityba, tingus ir sėslus gyvenimo būdas, negatyvios mintys, žalingi įpročiai, ypač – rūkymas.
Pasak klinikos „Northway“ pulmonologų, rūkant dervos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui silpnina imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, jog cigarečių dūmai keičia įvairias imuninės sistemos funkcijas bei neigiamai veikia humorinį ir ląstelinį imuninį atsaką. Rūkorius dažnai kamuoja peršalimo ligos, mat rūkant sumažėja organizmo atsparumas mikrobams. Rūkantieji dažnai šio žalingo įpročio atsisako ne iš karto, iš pradžių pereidami prie alternatyvių priemonių – elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako įrenginių, kuriuose nėra dervų. Vis dėlto nustatyti, kiek šios priemonės yra mažiau kenksmingos imunitetui, kol kas nepakanka mokslinių tyrimų.
Pagrindinės klaidos
Kaip teigia V. Morozovas, daugelis įpratę daryti tas pačias klaidas metai iš metų ir kad ir kokias rekomendacijas iš gydytojų girdėtų, nepasimoko: eina į darbą numušę temperatūrą ar prisigėrę vaistų, kurie mažina simptomus, tačiau skirti ne gydymui, o tik savijautai pagerinti. „Žmonės dažnai pramoniniais kiekiais vartoja papildus „imunitetui“, „atsparumui“, homeopatinius vaistus, kas visiškai neturi jokių veiksmingumo įrodymų“, – sako specialistas.
Dar viena dažnai daromų klaidų, pasak V. Morozovo, yra ta, kuomet pajutę pirmuosius ligos simptomus arba būklei blogėjant pacientai vengia kreiptis į gydytojus arba atvirkščiai – nuo pat pirmų nespecifinių simptomų atsiradimo mina poliklinikų slenksčius ir papildomai užsikrečia nuo kitų sergančiųjų.
Imunitetas – tai ne papildai
Šeimos gydytojas griauna nusistovėjusį mitą: „Reiktų pamiršti „pirktinį“ imunitetą, vaistinėse imuniteto nenusipirksi, jį reikia „užauginti“ pačiam“. Be to, pirmiausia reikia vengti būti kartu su sergančiaisiais: „Skatinkite kolegas neiti į darbą peršalus, patys venkite didelių susibūrimų, prekybos centrų, žaidimų aikštelių. Dažnai plaukite rankas, vėdinkite patalpas, stenkitės būti gryname ore, bet ne žmonių minioje“, – sako V. Morozovas.
Peršalus rekomenduojama ilsėtis, nepervargti, tačiau netinginiauti: „Būkite aktyvūs, užsiimkite mėgstama veikla, gerai išsimiegokite, nepersidirbkite, palaikykite gerą nuotaiką sau ir šeimai, pasirūpinkite, kad vaikai nepersitemptų ir nepervargtų mokyklose, taip pat svarbu laiku pasiskiepyti nuo gripo“, – pataria šeimos gydytojas.
Šilti skysčiai, ramybė, komfortas – pagrindinės rekomendacijos. Gydymas skiriamas tik simptomų mažinimui – slogai, gerklės skausmui, alinančiai temperatūrai. Užsitęsus šiems simptomams, blogėjant būklei, būtina kreiptis į medikus.
