AIDS sukeliančiu virusu ŽIV-1 užsikrėtęs žmogus, kuriam nutraukus gydymą pasireiškia ilgalaikė remisija, rodo, kad vieną dieną ši liga galbūt bus išgydoma, paskelbė Tarptautinė AIDS draugija (IAS).

Reaguodama į vieno paciento Londone atvejį, kai jo organizme po kaulų čiulpų persodinimo operacijos beveik metus ir septynis mėnesius neaptinkama viruso pėdsakų, ši su ŽIV pasaulio mastu kovojanti profesionalų asociacija pareiškė, jog tai „įrodo koncepciją, kad ŽIV yra pagydomas“.

„Tikimasi, kad tai galiausiai nuves prie saugios, rentabilios ir lengvos strategijos šiems rezultatams pasiekti naudojantis genų technologijomis ar antikūnių technologijomis“, – sakė IAS prezidentas Antonas Pozniakas.

Medikai užfiksavo jau antrą atvejį, kai ŽIV užsikrėtusiam žmogui pasireiškia ilgalaikė remisija, ir apie šį numanomą išgijimo atvejį pranešė antradienį Sietle Vašingtono valstijoje vykusioje metinėje medicinos konferencijoje apie retrovirusus ir oportunistines infekcijas (CROI).

Praėjus 10 metų po pirmojo patvirtinto atvejo, kai ŽIV užsikrėtęs žmogus pagijo nuo šios mirtinos ligos, „Londono pacientu“ vadinamo vyro atvejis buvo aprašytas žurnale „Nature“.

Abiem šiems pacientams dėl kraujo vėžio buvo persodinti kaulų čiulpai – pacientai gavo kamieninių ląstelių iš donorų su reta genetine mutacija, trukdančia pasireikšti vienam iš ŽIV receptorių CCR5.

„Pasiekę antro paciento remisiją pasinaudodami panašiu metodu pademonstravome, kad Berlyno pacientas nebuvo anomalija“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kembridžo universiteto profesorius Ravindra Gupta, paminėdamas pirmąjį žinomą „funkcinio išgijimo“ atvejį.

Milijonai ŽIV užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje savo ligą kontroliuoja vadinamąja antiretrovirusine terapija (ARV), bet taip gydant pacientai viruso neatsikrato.

„Šiuo metu vienintelis būdas gydyti ŽIV yra vaistai, kurie slopina virusą ir kuriuos žmonės turi vartoti visą savo gyvenimą, – sakė R.Gupta. – Tai kelia ypatingų iššūkių besivystančiose šalyse.“

Pasaulyje su ŽIV gyvena beveik 37 mln. žmonių, bet tik 59 proc. jų gauna ARV. Dėl priežasčių, susijusių su ŽIV, kasmet miršta kone milijonas žmonių.

Vis didesnį susirūpinimą taip pat kelia nauja vaistams atspari ŽIV forma.

R.Gupta ir jo komanda pabrėžė, kad kaulų čiulpų persodinimas – pavojinga ir skausminga procedūra – nėra perspektyvi ŽIV gydymo galimybė.

Tačiau antras remisijos ir tikėtino išgijimo po tokios operacijos atvejis padės mokslininkams susiaurinti gydymo strategijų lauką, sakė jis ir kiti mokslininkai.

„Išgydymas įmanomas“

Ir Londono, ir Berlyno pacientai gavo kamieninių ląstelių iš donorų su CCR5 mutacija.

Straipsnyje apie „Londono pacientą“, kurio pavardė neskelbiama, sakoma, kad šiam vyrui ŽIV infekcija buvo diagnozuota 2003 metais, o nuo 2012-ųjų jam buvo taikoma ARV.

Vėliau tais pačiais metais jam buvo diagnozuota Hodgkino (Hodžikino) limfoma.

2016 metais pacientui buvo atlikta hemopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija. Ląstelės kaulų čiulpų persodinimui buvo paimtos iš donoro, turinčio dvi CCR5 geno varianto kopijas – tuo pasižymi tik maždaug 1 proc. visų pasaulio žmonių.

CCR5 receptoriumi dažniausiai naudojasi ŽIV-1.

Žmonės, turintys dvi mutavusias CCR5 kopijas, yra atsparūs daugumai ŽIV-1 formų, nes virusai negali patekti į ląstelių vidų.

Kaip ir vėžio atveju, chemoterapija gali būti veiksminga gydant ŽIV infekciją, nes jos metu žudomos besidalijančios ląstelės.

Tačiau tam, kad po tokio gydymo ŽIV vėl neimtų daugintis, svarbiausias yra imuninių ląstelių pakeitimas tokiomis ląstelėmis, kurios neturi CCR5 receptorių.

Po kaulų čiulpų persodinimo Londono pacientui ARV buvo tęsiama dar metus ir keturis mėnesius, o tada ši terapija buvo nutraukta.

Reguliarūs testai patvirtino, kad paciento organizme virusų nebeaptinkama.

„Berlyno pacientui“ Timothy Brownui (Timočiui Braunui) gydant leukemiją buvo atliktos dvi persodinimo operacijos ir viso kūno švitinimas, o britų pacientui atlikta tik viena transplantacija ir ne tokia intensyvi chemoterapija.

Komentarai ()