Ar norėtumėte paragauti 5000 metų senumo alaus? Išvirė alų, kurį gėrė faraonai ()
Jei nuėjus į barą jums atrodo, kad alus ten gali būti pasenęs – tai ką galvotumėte apie 5000 metų senumo alų? Tokį neseniai sugebėjo pagaminti mokslininkų komanda Izraelyje, kuri vėliau sakė, kad alus, nors ir šiek tiek keistas, bet tikrai nėra neskanus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mieles mokslininkai išgavo iš senovinio molinio indo, kuriame anksčiau buvo gaminamas alus, nanoporų. Vėliau su mikrobiologų, archeologų ir vyno ekspertų pagalba jiems pavyko šias mieles panaudoti gaminant itin populiarių alkoholinį gėrimą. Galutinis rezultatas – alus, kuris yra beveik lygiai toks pats, kokį gėrė faraonai.
Komanda sako, kad tai pirmas kartas, kai šviežio alaus gamybai buvo panaudotos originalios mielės – šiuo atveju alus gavosi 6 proc. panašus į kvietinį alų ir 14 proc. į midų. Anksčiau alaus gaminimui buvo panaudotos genetiškai modifikuotos 10 000 metų senumo kviečių štamas.
5000 metų senumo grandinė
„Labiausiai čia reiktų džiaugtis dėl to, kad mielės sugebėjo išgyventi šiame inde tūkstančius metų – jos tarsi laukė kol bus vėl dauginamos. Šios senovinės mielės mums leido atkurti alų, kurį gėrė senovės filistinai ir egiptiečiai“, – sakė vienas iš komandos narių, mikrobiologas Ronenas Hazanas.
Žinoma, 5000 metų yra gana ilgas laiko tarpas mielėms išgyventi molinio indo nanoporose, tačiau komanda sako, kad mielės, naudotos gaminti alų, yra tiesioginiai šių senovinių mielių palikuonys, dėl to visa jų grandinė yra 5000 metų senumo.
Kad būtų tikri, jog nemaišo šios mielių grandinės su kokia nors kita grandine, mokslininkai ištyrė ir 27 indus, kurie nebuvo naudojami alkoholinių gėrimų gamybai – bei 53 kitus pavyzdžius, rastus archeologinėje radimvietėje ar aplink ją. Niekur kitur tokios pačios mielių grandinės jiems rasti nepavyko.
Naudotas ir religijoje
Senovės kultūrose alus buvo labai svarbus gėrimas. Tiesą sakant alų ir vyną dėl fermentacijos gerti buvo saugiau nei vandenį, kuris dažnai būdavo užterštas. Alus taip pat buvo naudojamas religinėms apeigoms bei kartais net kaip vaistas.
Tokios pačios mielės buvo rastos keturiose skirtingose Izraelio archeologinėse radimvietėse, o seniausios iš jų siekia 3000 metus pr.m.e. Panaudojus genų sekos nustatymą, išsiaiškinta, kad šios mielės yra labai panašios į tas, kurias gamindami savo gėrimus, dabar naudoja afrikiečiai.
„Pamenu, kad kai pagaminome alų ir susėdome prie stalo jo ragauti, galvojome, kad arba jis bus skanus, – arba mirsime po kelių minučių. Kaip matote, išgyvenome ir šiandien galime jums apie šį gėrimą papasakoti“, – juokavo komandos narys, archeologas Arenas Maeiras.
Tyrėjų komanda taip pat užsiminė, kad kada nors gal net gi bandys virti ir pardavinėti šį alų platesnei auditorijai. Tai reiškia, kad kada nors greičiausiai galėsite paraugti gėrimo, kurį taip mėgo faraonai. Beje, šis alus jau susilaukė pagyrimo iš BJCP – alaus teisėjų sertifikavimo programos.
Žinoma, nereiškia pamiršti, kad alus nėra lygiai toks pats, kaip senovėje – nes iš molinių indų buvo išgautos vos kelios mielių grandinės, o gamybai buvo naudojami šių dienų ingredientai ir technologijos.
Be to, galimybėje paragauti 5000 metų senumo alaus slypi ir daug didesnis mokslinis atradimas. Šis tyrimas parodė, kad yra įmanoma išgauti, izoliuoti ir išanalizuoti mikroorganizmus (šiuo atveju – mieles) iš senovinių molinių indų. Iki šiol buvo remiamasi tik DNR.
„Be sąsajų su faraonais, šis tyrimas yra labai svarbus ir archeologijos mokslui, kuris siekia atkurti praeitį. Mūsų tyrimas parodė, kad yra ir kitokių priemonių norint tyrinėti senovę – ir net gi jos paragauti“, – teigė R.Hazanas.
Parengta pagal „Science Alert“.
