Amerikietis Davidas Latas, kuriam šešias dienas vienoje Niujorko ligoninių buvo dirbtinai ventiliuojami plaučiai, aprašė savo patirtį. Pasak jo, po šios procedūros gyvenimas nėra toks, koks buvo anksčiau. „Bėgiodavau maratonus, o dabar negaliu pereiti per kambarį ar užlipti laiptais nepritrūkęs oro“, – rašo jis.

D.Latas „The Washington Post“ rašo, kad kovo 16 dieną buvo paguldytas ligoninėje dėl COVID-19. Jam pasireiškė keli gripą primenantys simptomai, įskaitant pakilusią temperatūrą, drebulį, skausmus ir nuovargį. Kenčiančiam nuo astmos vyrui taip pat buvo sunku kvėpuoti.

„Pirmąsias kelias dienas ligoninėje buvau stabilios būklės, man papildomai buvo tiekiamas deguonis. Tačiau kovo 20 dieną man pablogėjo. Vėlai tą naktį sužinojau, kad būsiu intubuotas ar prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.

Tai mane išgąsdino. Prieš kelias dienas, po to, kai buvau paguldytas į ligoninę, mano tėvas gydytojas mane įspėjo: geriau jau nebūtum prijungtas prie ventiliatoriaus. Žmonės nuo to neatsigauna“, – rašo D.Latas „The Washington Post“.

Jis tikina, kad intubacijos prisiminai – migloti. Esą tokioje būsenoje atrodė, kad kambaryje buvo tuzinas žmonių, nors, greičiausiai, jų būta tik kelių. Anestezijos pagalba jis greitai užmigo.

„Šešias dienas praleidau iš esmės miegodamas nuo migdomųjų, ventiliacijos aparatui ventiliuojant mano plaučius. Iš šio laikotarpio nieko neprisimenu. Vėliau sužinojau, kad kai kurie prie ventiliacijos aparato prijungti pacientai patyrė košmarus ar haliucinacijas, todėl man labai pasisekė“, – rašo D.Latas.

Esą tuomet atėjo metas gydytojams priimti sprendimą: ar atjungti nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir pažiūrėti, ar vyras gali kvėpuoti pats, ar atlikti tracheostomiją. Ši procedūra atliekama įpjaunant kaklą ir gerklės sienelę, tuomet įstatant tracheostominį vamzdelį.

Galiausiai gydytojai nusprendė atjungti vyrą nuo ventiliacijos aparato, papildomo deguonies pagalba ir jis vėl galėjo nepriklausomai kvėpuoti.

Jis „The Washington Post“ rašo, kad po plaučių ventiliacijos pacientų gyvenimas nebėra toks pat. Esą daug pacientų susiduria su ilgalaikėmis fizinėmis, psichologinėmis ir emocinėmis problemomis, įskaitant kognityvinius sutrikimus, darbo praradimą ir tokias psichologines problemas kaip depresija bei potrauminio streso sindromas.

„Mano plaučiai turi atstatyti tūrį. Ima trūkti kvapo net po lengvos fizinės veiklos. Bėgiodavau maratonus, o dabar negaliu pereiti per kambarį ar užlipti laiptais nepritrūkęs oro.

Negaliu pasivaikščioti po rajoną įkvėpti gryno oro, nebent mano sutuoktinis stumia mane neįgaliojo vežimėlyje. Maudydamasis duše negaliu visą laiką išstovėti: darau pertraukas nuo stovėjimo atsisėsdamas ant plastikinės kėdės, kurią pasidėjau vonioje“, – rašo jis „The Washington Post“.

Pasak D.Lato, prijungimas prie plaučių ventiliacijos aparato smarkiai pažeidė balso stygas, todėl jo balsas šiuo metu yra itin užkimęs.

Komentarai ()