Neandartaliečiai buvo daug protingesni nei mes manome: tai, ką surado mokslininkai, iš esmės keičia mūsų supratimą apie senąjį pasaulį (3)
Archeologai teigia atradę seniausią pasaulyje virvelę, kurią neandartaliečiai supynė iš natūralaus pluošto. Tyrėjai sako, kad tai yra iki šiol seniausi rasti tekstilės ir virvių gaminimo įrodymai. Šis atradimas taip pat leidžia mokslininkams manyti, kad galbūt neandartaliečiai buvo daug protingesni nei mes manome.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Teiginys, kad neandartaliečiai nebuvo protingi vis dažniau yra paneigiamas“, – naujame tyrime, publikuotame žurnale „Scientific Reports“, rašo mokslininkai.
Šešių milimetrų ilgio virvelės fragmentą, sudarytą iš trijų tarpusavyje susuktų pluošto gabalėlių mokslininkai rado apvyniotą aplink akmeninį įrankį priešistoriniame Abri du Maras urve Prancūzijos pietuose.
Ši virvelė yra kažkur iš 41 000-52 000 metų pr.m.e. Mokslininkai sako, kad ji greičiausiai buvo pagaminta iš vidiniame medžio kamiene randamo pluošto. Jie taip pat nustatė, kad medis greičiausiai buvo spygliuotis. Virvelė aplink įrankį galėjo būti apvyniota tam, kad tarnautų kaip rankena – arba galbūt ji buvo didesnio tinklo, kuris buvo naudojamas kaip maišas, dalis. Tokiuose maišuose neandartaliečiai būtų galėję nešiotis daugiau įrankių.
„Tokia virvelė tikrai negalėjo susiformuoti natūraliai“, – teigia tyrime dalyvavusi antropologė Marie-Helene Moncel.
Anot mokslininkų, tokios virvelės gamybai reikėjo turėti nemažai žinių apie regiono gamtą, čia augančius medžius ir jų sezoniškumą.
„Tam, kad gautum pluoštą, iš kurio virvelė buvo pagaminta, reikia nuimti išorinį kamieno sluoknį – kad pasiektum vidinį. Tai geriausia daryti pavasarį arba ankstyvą vasarą“, – sako antropologijos profesorius Bruce'as Hardy.
Be to, neandartaliečiai turėjo turėti ir matematikos pagrindus bei mokėti bent šiek tiek skaičiuoti – tam, kad visas virveles pagamintų tokias pačias ir žinotų, kiek pluošto reikia vienai virvelei pagaminti.
„Tai suteikia mums labai daug informacijos apie tai, kaip neandartaliečiai galvojo ir kaip gebėjo organizuoti įvairias veiklas savo gyvenime“, – teigia M.H.Moncel.
Prieš šį atradimą seniausi rasti virvių fragmentai buvo iš 19 000 metų pr.m.e.
Protingesni, nei manėme
Daugiausia informacijos apie tai, kaip neandartaliečiai gyveno, turime iš išlikusių daiktų – tokių kaip akmeniniai įrankiai arba kaulai. Tačiau daug daugiau informacijos suteikia greitai yrantys daiktai – tokie kaip ši virvelė. Šiandien neandertaliečiai jau yra įsivaizduojami visiškai kitaip, nei anksčiau.
Tyrime rašoma, kad pirmiausia pluoštas buvo padalinamas į maždaug tris lygias dalis ir kiekvienas atskirai buvo sukamas pagal laikrodžio rodyklę. Tada juos susukus jie būdavo sudedami į vieną ir sukami prieš laikrodžio rodyklę, taip supinant virvę.
„Pagaminus virvę, iš jos buvo galima daryti kilimėlius, krepšius, tinklus ir kitus kasdieniame gyvenime reikalingus daiktus“, – rašoma tyrime.
Kartu su virvele mokslininkai archeologinėje radimvietėje aptiko ir medinių įrankių, ginklų bei beržo dervos, kuri greičiausiai buvo naudojama kaip klijai arba kramtomoji guma, kuri mažindavo dantų skausmą. Mokslininkai taip pat mano, kad neandertaliečiai iš kriauklių gamindavo papuošalus.
„Dėl tokių atradimų esame priversti manyti, kad neandertaliečiai suvokimo prasme buvo lygiai tokie patys kaip ir modernus žmogus“, – rašoma tyrime.
Bruce'as Hardy prisimena ir kitus tyrimus, kuriuose iš senovinio DNR paaiškėjo, kad neandertaliečiai net kurį laiką gyveno ir poravosi su moderniais žmonėmis.
„Neandertaliečius mes prisimename kaip tuos žmones, kurie išnyko. Kadangi nematome jų gatvėse, tai manome, kad kažką jie padarė ne taip. O dėl to ieškome silpnybių, bet ne stiprybių. Tačiau radiniai demonstruoja, kad vis dėl to pasaulį jie suvokė beveik lygiai taip pat kaip mes“, – teigia Bruce'as Hardy.
Parengta pagal BBC.
