Vadinamoji citokinų audra – pastaruoju metu dažnai tarp užsikrėtusiųjų koronavirusu susitinkamas fenomenas. Kaip rašo nytimes.com, tokia organizmo reakcija į virusą ypač būdinga jauniems žmonėms. Kad kai kurių Covid-19 pacientų imuninė sistema itin audringai reaguoja į naująjį virusą, patvirtina ir Santaros klinikų medikai.

Kaip TV3 žinioms sakė Santaros klinikų Covid-19 procesų vadovas Laimonas Griškevičius, su citokinų audra klinikose labai sunkūs koronavirusu užsikrėtę pacientai susiduria gana dažnai.

„Tai yra žinoma Covid-19 infekcijos išraiška, ji pasitaiko pacientams, kurie patenka į ligonines. Maždaug apie 20 proc. patenka į ligonines, iš kurių kokie 5 proc. patenka į intensyvios terapijos skyrius. Iš jų yra dalis pacientų, kuriems tikrai yra mažiau ar daugiau išreikšta citokininė audra“, – teigė medikas.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida skelbė, kad vieną paskutiniųjų koronaviruso aukų – 49 m. vyrą – pasiglemžė būtent tokia organizmo reakcija.

Panašų, tik daug sėkmingiau pasibaigusį atvejį aprašo ir „The New York Times“.

42 metų vyras kovo 17 dieną į Paryžiaus ligoninę pateko dėl karščiavimo, kosulio ir abiejų plaučių pažeidimų. Visi šie simptomai bylojo apie naująjį koronavirusą, „Associated Press“ cituojama nytimes.com publikacijoje.

Po dviejų dienų jo būklė staiga pablogėjo, sumažėjo deguonies kiekis. Jo kūnas, kaip įtarė medikai, atsidūrė citokinų audros epicentre. Citokinų audra – itin pavojinga perteklinė organizmo imuninės sistemos atsakomoji reakcija. Šis fenomenas koronaviruso pandemijos kontekste tapo itin dažnas, tačiau, laimei, jau ieškoma šios būklės sprendimo būdų ir vaistų.

Kai žmogaus organizmas susiduria su virusu ar bakterija, aktyvuojama imuninė sistema, kuri pradeda pulti įsibrovėlius. Pėstininkų vaidmenį šiuo atveju atlieka molekulės, vadinamos citokinais. Jos siunčia signalus ląstelėms, kaip vertėtų priešintis. Dažniausiai kuo stipresnis imuninis atsakas, tuo didesnė tikimybė įveikti infekciją, štai kodėl vaikai ir jaunesni žmonės geriau pasipriešina koronavirusui. Kai tik priešas parklupdomas, imuninė sistema užprogramuota išsijungti.

„Daugumos žmonių organizme daugumos infekcijų atveju taip ir nutinka“, – sako citokinų audrų ekspertas iš Alabamos universiteto Birmingame mokslų daktaras Randy Cronas. Tik kartais – net 15 proc. atvejų, kaip kad teigia mokslininko vadovaujama komanda, imuninė sistema kovoja ir toliau, nors grėsmė jau seniausiai neutralizuota.

Imuninė sistema ir toliau išleidžia citokinus, priverčiančius organizmą be atokvėpio kautis jau su vėjo malūnais. Per klaidą įtikėję būtinybe saugoti organizmą citokinai atakuoja įvairius organus, pavyzdžiui, kepenis ir plaučius, ir galiausiai žmogus miršta, pražudytas savo paties imuninės sistemos.

Citokinų audros gali palaužti bet kurio amžiaus žmogų, tačiau yra mokslininkų, manančių, kad tai vienas iš tiksliausių paaiškinimų, kodėl per 1918 metų pandemiją išmirė tiek jaunų žmonių. Ir ne tik per 1918 metų pandemiją, bet ir per SARS, MERS ir H1N1 epidemijas. Citokinų audros gali būti ir įvairių autoimuninių ligų, pavyzdžiui, tam tikrų artrito rūšių, komplikacija.

Jos iš dalies pateikia atsakymą, kodėl iš pažiūros jauni ir sveiki žmonės, susirgę COVID-19, patiria gyvybei grėsmingą ūminį kvėpavimo nepakankamumo klinikinį sindromą. Pastarasis yra dažnas citokinų audros padarinys.

Tiek iš Kinijos, tiek iš Italijos gaunama nemažai informacijos apie jaunus pacientus, kuriuos ištiko būtent su šiuo fenomenu siejami klinikiniai padariniai. Labai tikėtina, kad minėtiesiems pacientams teko patirti citokinų audrą, sako R. Cronas.

Ieškodami šios būklės gydymo būdų, ekspertai bando išsiaiškinti kuo daugiau apie tai, kodėl kai kurių žmonių imuninės sistemos ima ir perkaista. Bent jau dalies citokinų audrų atvejų riziką galima paaiškinti genetiniais veiksniais.

Šis fenomenas turi ne vieną pavidalą, visi jie turi skirtingų pavadinimų. Esminis jų bendrumas tas, kad visais tokiais atvejais imuninės sistemos tampa nekontroliuojamos, puola sveikus organus, o tokia būklė gali baigtis mirtimi.

Anot ekspertų, per savo praktiką su tokiu fenomenu nesusidūrę medikai nežino, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip gelbėti pacientą.

„Visi apie citokinų audrą kalba taip, tarsi tai būtų visiems puikiai pažįstamas fenomenas, tačiau, jeigu prieš dvi savaites medikų būtumėte paklausę, kas tai, jie būtų tik trūktelėję pečiais“, – įsitikinusi Londono universiteto koledžo imunologijos specialistė Jessica Manson.

Citokinų audrą patiriančio paciento širdis plaka kaip pašėlusi, žmogus smarkiai karščiuoja, nukrinta kraujospūdis. Jau nekalbant apie išaugusią interleukino 6 koncentraciją, organizme taip pat galima fiksuoti ir didelį kiekį molekulių, vadinamų interleukinas 1, bei kitų imuninės sistemos perkrovą bylojančių žymenų.

Citokinų audra dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo infekcijos pradžios. Kuo greičiau medikai šią būklę atpažįsta ir ima taikyti gydymą, tuo daugiau vilties, kad pacientas pasveiks. Susipratus per vėlai, audrą suvaldyti tampa labai sunku, kartais jos žala būna mirtina.

Komentarai ()