Balandžio 23 d. duomenimis, nuo Covid-19 jau mirė daugiau nei 180 000 žmonių. Nepaisant to, kad šis virusas pasaulyje siaučia jau nuo praėjusių metų pabaigos – vis dar neturime vaisto, kuris padėtų gydytojams šią ligą gydyti. Taigi, kiek dar liko laukti iki vaisto, kuris padės išgelbėti daugybę gyvybių?

Skirtingos organizacijos – tas pats tikslas

Šiuo metu mokslininkai visame pasaulyje išbando daugiau nei 150 vaistų rūšių. Didžioji dalis jų jau yra seniai sukurti ir žinomi mokslininkams – dabar jie paprasčiausiai yra išbandomi prieš naująjį koronavirusą.

Kalbant apie kitas pastangas rasti vaistą nuo COVID-19, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau pradėjo savo „Solidarity“ projektą – tai įvairiose pasaulio šalyse vykstantys klinikiniai tyrimai, kurių tikslas – rasti efektyviausią būdą gydyti COVID-19.

Jungtinė Karalystė (JK) taip pat pradėjo testuoti siūlomus vaistus nuo koronaviruso su daugiau nei 5000 pacientų, neseniai pasirodė ir informacija, kad kitą ketvirtadienį Oksfordo universiteto mokslininkai turėtų pradėti testuoti bandomąją COVID-19 vakciną su žmonėmis. 

Tiesa, svarbu paminėti, kad tai kol kas nėra tikra vakcina nuo šios ligos – kadangi pirmiausia reikia atlikti stebėjimus ir išsiaiškinti, ar vakcina tikrai apsaugo žmones nuo koronaviruso. Anglijos vyriausiasis gydytojas Chris'as Whitty teigė, kad tikimybė, jog vakcina bus sukurta per ateinančius kalendorinius metus yra „labai nedidelė“.

Jei ši vakcina pasirodys esanti neefektyvi, D.Britanijos valdžia mano, kad socialinio atsiribojimo reikės laikytis net iki kitų metų. 

„Reikia mąstyti realiai: jei neturėsime vakcinos, turėsime imtis kitokių apsisaugojimo priemonių“, – sako C.Whitty. 

Tuo tarpu kiti tyrimų centrai visame pasaulyje kaip vaistą bando naudoti COVID-19 persirgusių žmonių kraują.

Kokios vaistų rūšys gali būti efektyvios?

Šiuo metu tyrinėjamos trys vaistų rūšys, kurios, anot mokslininkų, turi stiprų potencialą padėti išgydyti COVID-19.

Pirmiausia tai antivirusiniai vaistai, kurie tiesiogiai paveikia viruso gebėjimą išgyventi ir daugintis žmogaus organizme. Po jų seka vaistai, kurie geba reguliuoti žmogaus imuninę sistemą – kadangi kritinę būklę pacientas pasiekia tada, kai imuninė sistema per stipriai sureaguoja į virusą ir praktiškai ima naikinti pati save.

Trečioji vaistų grupė – tai antikūnai, išgauti laboratorijoje iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo. Antikūnai galėtų padėti išnaikinti virusą, kuris jau įsitvirtino žmogaus organizme.

Vaistas, kuris yra efektyvus prieš koronavirusą

PSO mokslininkas Bruce'as Aylwardas sakė, kad kol kas tik remdesiviras pasirodė efektyvus prieš koronavirusą. Šis antivirusinis vaistas buvo sukurtas gydyti Ebolos virusą, tačiau kiti jo pritaikymo būdai pasirodė labiau efektyvūs.

Atliekant tyrimus su gyvūnais taip pat paaiškėjo, kad šis vaistas yra efektyvus gydant ir kitus pavojingus koronavirusus – pavyzdžiui Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusą (MERS). Būtent dėl to mokslininkai tikisi, kad jis padės ir kovoje prieš COVID-19.

Remdesiviro tyrimai taip pat buvo atliekami ir Čikagos universitete – o iš nutekėjusių rezultatų galima spręsti, kad vaistas pasirodė esąs efektyviu prieš koronavirusą. Remdesiviras yra išbandomas ir PSO „Solidarity“ projekte, o šį vaistą gaminanti „Gilead“ kompanija taip pat organizuoja bandymus.

Ar vaistai nuo ŽIV gali padėti išgydyti koronavirusą?

Jau kurį laiką yra kalbama, kad vaistai, padedantys kovoti su ŽIV, gali padėti gydyti ir koronaviruso sukelta COVID-19. Yra keletas įrodymų, kad lopinaviras ir ritonaviras pasirodė efektyvūs laboratorijoje – tačiau tyrimai su pacientais, deja, mokslininkus nuvylė.

Šių vaistų derinys niekaip nepadėjo pacientams, sergantiems koronavirusu. Šie vaistai taip pat nesumažino mirštamumo ir nepaveikė viruso sunkiai COVID-19 sergančių pacientų organizmuose.

Bet mokslininkai dabar mano, kad kadangi tyrimai buvo atliekami su sunkiai sergančiais pacientais, iš kurių ketvirtadalis mirė, jų būklė jau galėjo būti per sunki, kad vaistas kaip nors padėtų.

Vaistai nuo maliarijos kovoje prieš koronavirusą

Vaistai nuo maliarijos šiu metu yra išbandomi PSO „Solidarity“ tyrime. Yra žinoma, kad chlorokvinas ir hidroksichlorokinas turi antivirusinių ir imuninę sistemą reguliuojančių savybių, dėl to šie vaistai gali būti efektyvūs kovoje prieš koronavirusą.

Tiesa, apie šiuos vaistus, kaip potencialią priemonę išgydyti visame pasaulyje siaučiantį virusą, pradėjo kalbėti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tuo tarpu mokslininkai sako, kad kol kas nėra stiprių įrodymų, jog šie vaistai prieš SARS-CoV-2 tikrai yra efektyvūs.

Hidroksichlorokinas yra naudojamas ir reumatoidinio artrito gydymui – kadangi šis vaistas padeda reguliuoti imuninę sistemą. Kol kas tyrimai laboratorijose parodė, kad vaistai nuo maliarijos gali padėti prislopinti koronavirusą, tačiau anot PSO, tam įrodyti reikia platesnių tyrimų.

Imuniniai vaistai

Kai organizmo imuninė sistema ima kovoti prieš koronavirusą – tai sukelia uždegimą. Iš dalies tai yra gerai, nes reiškia, kad organizmas nepasiduoda patogenui. Tačiau jei imuninė sistema tampa per daug agresyvi – uždegimas sustiprėja ir kartais net gali privesti prie mirties.

PSO „Solidarity“ projekte šiuo metu yra tyrinėjamas interferonas beta – tai vaistas, naudojamas gydyti išsėtinę sklerozę ir mažinti uždegimą. Interferonai – tai tam tikra chemikalų grupė, kurią paskleidžia pats organizmas, kai jį puola virusas.

Tuo tarpu D.Britanijoje šiuo metu tyrinėjamas deksametazonas – steroidas, skirtas mažinti uždegimą.

Persirgusių žmonių kraujas

Žmonės, kurie persirgo COVID-19, turi antikūnus, kurie geba efektyviai pulti virusą. Visa šio gydymo metodo esmė yra ta, kad iš pasveikusio žmogaus kraujos išgavus plazmą – tą dalį, kurioje yra antikūnai, ir ją suleidus sergančiam pacientui – šis turėtų ligą įveikti lengviau.

JAV jau naudoja šį metodą ir juo išgydė apie 500 pacientų. Pasveikusių kraują ima naudoti jau ir kitos šalys.

Kada atrasime vaistą?

Iš tiesų kol kas niekas dar nežino, kada turėsime vaistą nuo koronaviruso. Aišku tik viena – kad įvairių tyrimų rezultatus tikrai turėsime daug anksčiau nei naujienas apie tai, ar kuriama vakcina yra efektyvi, ar ne. Svarbu paminėti, kad vakcinos yra skirtos apsisaugoti nuo tam tikros ligos, tuo tarpu jau sergant išgyti jos nepadeda.

Oksfordo universiteto vakcinologijos profesorė Sarah Gilbert, kuri padėjo sukurti bandomąją COVID-19 vakciną, teigia, kad yra 80 proc. tikimybė, kad vakcina, kurią jie sukūrė, bus veiksminga. Manoma, kad jei tai pasirodys esant tiesa, iki rugsėjo gali pavykti sukurti apie milijoną dozių.

Ši Oksfordo universiteto vakcina buvo pavadinta ChAdOx1 nCoV-19, o sukurta ji iš žmogui nepavojingo šimpanzių viruso. 

„Vakcinos, pagamintos iš ChAdOx1 viruso, jau buvo išbandytos su 320 žmonių ir yra saugios, o organizmas šį vaistą irgi lengvai priima. Tiesa, vakcina gali sukelti laikinų šalutinių poveikių – tokių kaip padidėjusi temperatūra, galvos ar gerklės skausmas“, - teigia mokslininkė.

Tikimasi, kad rezultus, susijusius su šios vakcinos efektyvumu, mokslininkai turėtų gauti per kelis mėnesius. Tuomet sužinosime, ar pagaliau žmonijai pavyko atrasti vaistą, kuris padės suvaldyti šiuo metu pasaulyje siaučiančią pandemiją.

Beje, yra bandomi ir nauji eksperimentiniai koronaviruso vaistai – tačiau kol kas šie bandymai apsiriboja tik laboratorijomis ir neaišku, kada juos naudoti bus galima žmonėms.

Kodėl reikia rasti gydymo būdą?

Žinoma, pirmiausia dėl to, kad išsaugotume kuo daugiau gyvybių – bet vaisto išradimas taip pat riekštų, kad galima sušvelninti karantino sąlygas.

Jei pasaulyje jau turėtume efektyvų COVID-19 gydymo būdą, tai reikštų, kad ši liga nebėra tokia pavojinga. Tai taip pat labai stipriai sumažintų sergančių žmonių skaičių – o sergantiems rečiau prireiktų intensyvios pagalbos.

Bet jei nėra vaisto, kaip pacientai yra gydomi dabar?

Daugumos žmonių koronavirusas labai stipriai nepaveikia ir būtent dėl to jo sukeltą ligą dalinai galima gydyti namuose. Tereikia gulėti lovoje, gerti daug skysčių ir vartoti gydytojo nurodytus vaistus.

Tuo tarpu kitiems žmonėms koronavirusas gali būti labai pavojingas. Kai kuriems pacientams net prireikia pagalbos kvėpuojant. Dėl to medikai rekomenduoja visus apsikrėtusius – ar tuos, kurie įtaria, kad gali būti apsikrėtę – nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje profesionalai nurodys, kaip elgtis toliau.

Parengta pagal BBC.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()