Keistos ateiviškos kaukolės - šie radiniai parodo, kaip keitėsi visuomenė po Romos imperijos žlugimo ()
Per kelis dešimtmečius Vengrijos kapinėse buvo iškasta dešimtys dirbtinai deformuotų „ateiviškų“ kaukolių, kurioms daugiau nei 1000 metų. Dabar šios kaukolės atskleidžia, kaip Romos imperijos žlugimas paskatino socialinius pokyčius regione.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
V amžiuje vidurio Europoje žmonės praktikavo galvų rišimą – procesą, kuris dramatiškai pailgina galvos formą. Pakitusios kaukolės būna taip drastiškai deformuotos, kad kai kurie jas lygina su ateivių galvomis iš mokslinės fantastikos filmų. V amžius taip pat buvo politinių neramumų laikas, nes žlugo Romos imperija ir Azijos bei Rytų Europos žmones užpuolė Azijos klajokliai hunai.
Mözs-Icsei dűlő kapinėse Vengrijoje, kurios pirmą kartą buvo kasinėtos 1961 m., buvo aptikta didžiausia tokių pailgų kaukolių kolekcija regione. Naujas tyrimas apžvelgia, kaip galvos rišimą praktikavusios bendruomenės gyvavo šalia kitų kultūrų politinio nestabilumo laikais – ir kaip kaukolės ištempimo tradicija galėjo plisti tarp bendruomenių.
Praktika dirbtinai ištęsti galvas vaikystėje tvirtai surišant galvas gali būti atsekta iki paleolito epochos – ir tokia praktika išliko iki modernių laikų, portalui „Live Science“ pasakoja pagrindinė tyrimo autorė Corina Knipper ir bendraautoriai Istvánas Konczas, Zsófia Rácz ir Vida Tivadar.
Kaukolių rišimas išplito Vidurinėje Azijoje II amžiuje prieš mūsų erą, o Europoje – maždaug per II ir III mūsų eros šimtmečius – ir anot autorių, pirmoje V amžiaus pusėje itin išpopuliarėjo Centrinėje Europoje.
„Mözs radimvietė, kurią tyrinėjome, atstovauja šį laikotarpį ir yra puikus bendruomenės, kurioje toks paprotys buvo labai paplitęs, pavyzdys“, – teigia mokslininkai.
Naujajame tyrime mokslininkai išnagrinėjo 51 pailgą kaukolę iš palaidojimų Mözs kapinėse buvusioje Romos provincijoje, vadintoje Pannonia Valeria. Kapai – iš viso 96 – buvo suskirstyti į tris grupes ir atstovavo trims kartoms: nuo 430 m. iki kapinių apleidimo 470 m.
Manoma, kad pirmoji palaikų grupė priklauso kapinių įkūrėjams – jų palaikai palaidoti romėniškojo stiliaus kapuose. Antroji grupė buvo palaidota tokiu stiliumi, kuris, atrodo, buvo kilęs už regiono ribų – o trečioji grupė sujungė laidojimo praktikas, paremtas romėnų ir kitomis tradicijomis.
Asmenys su dirbtinai ištemptomis kaukolėmis buvo rastos visose trijose grupėse. Pailgos kaukolės sudarė apie 32 proc. pirmosios grupės palaidojimų, 65 proc. antroje grupėje ir 70 proc. trečiojoje grupėje. Tačiau kaukolių griovelių padėties ir krypties skirtumai rodo, kad skirtingose grupėse buvo naudojami skirtingi galvos rišimo būdai.
Kaulų izotopų analizė suteikė daugiau užuominų apie tai, kokie žmonės buvo palaidoti vėlesniuosiuose kapuose. Vieni iš jų buvo kilę iš netolimų Mözs apylinkių, kiti ten apsigyveno jau kaip persikėlę imigrantai. Kapinėse aptikus mišrios kilmės žmones, galima teigti, kad šios grupės gyveno kartu, sukurdamos bendruomenę, kurioje kadaise buvę regioniniai kultūriniai įpročiai ir papročiai – tokie kaip dieta ar galvų rišimas – Romos imperijos nykimo dienomis persidavė vieni kitiems.
Archeologai jau anksčiau kėlė hipotezę, kad naujieji atvykėliai į Pannonia Valeria apsigyveno tarp tų, kurie čia gyveno jau Romos laikais – ir tai buvo paremta daiktais, rastais kapuose. Pasak naujojo tyrimo, gauti rezultatai hipotezę tik patvirtina.
„Naujos technologijos – izotopų analizės – taikymas nepaprastai padėjo suvokti bendruomenės formavimąsi ir gyvenimo būdą V amžiuje, – teigia tyrimo bendraautoriai. – Mes atskleidėme informaciją apie mitybą ir gavome įrodymus, kad žmonės iš tikrųjų migravo – o tai nebūtų buvę prieinama vien klasikiniais antropologiniais ir archeologiniais metodais“.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „PLOS ONE“.
Parengta pagal „Live Science“.
