Mokslininkai aptiko naują būdą, kaip būtų galima tyrinėti Jupiterio palydovo paviršiaus sandarą - Europa švyti! ()
Jupiterio palydovas Europa skrieja pro planetos magnetosferą, tad jį nuolat bombarduoja energingos dalelės. Pati Europa neturi magnetinio lauko, kuris sulaikytų daleles ar nukreiptų jas šalin, taigi jos nuolatos pataiko į paviršinį ledą. Sąveikos turėtų sukelti įvairių cheminių reakcijų bei fizikinių reiškinių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime parodyta, kad vienas iš šių reiškinių – švytėjimas, kuris turėtų būti pastebimas naktinėje Europos pusėje.
Laboratorijos sąlygomis Europos ledui analogiški bandiniai, paveikti energingų dalelių srautu, ėmė švytėti maždaug 525 nanometrų – žalsvą – šviesą. Švytėjimas silpnesnis bandiniuose su daug natrio chlorido ir karbonato, o stipresnis bandiniuose su daug epsomito – magnio sulfato.
Taigi ateities misijų, tokių kaip dabar planuojamos Europa Clipper, metu Europos paviršiaus sandarą būtų galima įvertinti tiesiog matuojant naktinės pusės švytėjimo intensyvumą.
Tyrėjų teigimu, panašaus švytėjimo galima tikėtis ir kituose Jupiterio palydovuose, pavyzdžiui Ijo ar Ganimede.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
