Lyginantiems COVID-19 su gripu – žvilgsnis į statistiką: mirčių rodikliai skiriasi daugybę kartų (12)
Daugiau nei 47, – tiek kartų per panašų laikotarpį koronavirusinė infekcija Lietuvoje nusinešė daugiau gyvybių nei gripas ir jo sukeltos komplikacijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė vis dar netikinčius COVID-19 grėsme ir lyginančius šią ligą su gripu perspėja, kad skiriasi tiek šių virusų inkubacinis periodas, tiek gydymas, o koronavirusui mes neturime nei imuniteto, nei skiepų.
„Taip, tiek gripo, kiek koronaviruso sukėlėjai yra virusai, bet gripas mūsų gyvenime cirkuliuoja jau labai seniai. O koronavirusinė atmaina cirkuliuoja tik pirmi metai. Visas pasaulis neturi jokio imuniteto, jokios atminties būtent šiam naujam dariniui. Gripo virusui mes visi turime vienokį ar kitokį atminties gabaliuką.
Todėl, kai atsiranda naujas virusinės kilmės sukėlėjas, be abejonės, išauga sergamumo skaičiai ir mirties atvejai. Niekas neturi apsaugos. Įsivaizduokite: puola nežinomas priešas ir niekas nežino, kaip gintis“, – portalui lrytas.lt aiškino D.Razmuvienė.
Savo ruožtu laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar yra grupė žmonių, neigiančių koronavirusą ir turi labai paprastą paaiškinimą, kodėl jis nusineša gerokai daugiau gyvybių, nei gripas.
Mirusiųjų skaičiai gerokai skiriasi
NVSC duomenimis, 2019–2020 metų gripo sezoną, kuris fiksuojamas nuo 2019 metų spalio iki 2020 metų gegužės mėnesio, dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų Lietuvoje mirė 11 asmenų.
Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų kovo pabaigos, kuomet Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąją koronaviruso auką, iki lapkričio 30 dienos šalyje skaičiuojama net 519 COVID-19 infekcijos aukų.
Pavyzdžiui, 2018-2019 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 26 asmenys (11 vyrų ir 15 moterų). Mirusių nuo gripo infekcijos asmenų amžiaus vidurkis buvo 60 m. Pastarąjį gripo sezoną daugiausiai mirusiųjų registruota 50-59 m. amžiaus grupėje.
Jauniausias asmuo miręs nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų – 10 metų amžiaus, vyriausias – 94 m. Mirę asmenys sirgo gretutinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, autoimuninės ligomis, cukriniu diabetu, ir kt.
Sergančiųjų gripu šiemet sumažėjo
Kaip pirmadienį informavo NVSC, Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo ir siekė 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
NVSC duomenimis, lapkričio 23–29 dienomis daugiausiai sergančiųjų – 49 atvejai 10 tūkst. gyventojų – užregistruota Šiaulių apskrityje, mažiausiai – 26,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Vilniaus. Pastarąją savaitę gripas diagnozuotas 27 Lietuvos gyventojams, ankstesniąją savaitę – 22 asmenims.
Šį gripo sezoną (2020–2021 m.) dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.
2019–2020 m. gripo sezono 48-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 61,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o 2020–2021 m. gripo sezono 48-ąją savaitę – 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Paaiškino, kodėl koronavirusas daug pavojingesnis už gripą
NVSC epidemiologės D.Razmuvienės teigimu, lyginti koronavirusą su gripu – negalima.
„Gripo infekcija, visų pirma, turi skiepus, antra – turi specifinį gydymą. Koronavirusinė infekcija neturi nieko – nei vakcinos, nei gydymo, o žmonės neturi imuniteto. Net jeigu asmuo yra prasirgęs, nėra aišku, kiek jam išsilaikys imunitetas. Mirties galimybė išauga labai daug kartų, nepriklausomai, ar jis jaunas, ar vyresnis“, – perspėjo epidemiologė.
Pasak D.Razmuvienės, tuo tarpu mirčių nuo gripo ar jo sukeltų komplikacijų Lietuvoje kasmet fiksuojama nedaug.
„O dėl kovido, neaišku, kaip mes pragyvensime tą gruodį ir kas bus toliau. Negalime lyginti naujo darinio su tuo, kuris jau yra žinomas daugybę metų ir nuo kurio turime vakciną. Dėl to dabar ir laukiame vakcinos nuo koronaviruso“, – portalui lrytas.lt kalbėjo NVSC atstovė.
Paklausta, kaip koronavirusu vis dar netikinčią dalį visuomenės įtikinti, kad ši infekcija nėra tas pats, kas gripas, D.Razmuvienė apgailestavo, jog tokią nuomonę kai kurie žmonės galėjo susidaryti ir dėl per anksti pavasarį paskleistos apie naują infekciją nieko nežinojusių medikų informacijos.
„Tai yra labai blogai ir aš matau, kad tas labai blogai išėjo net iš kai kurių medikų pandemijos pradžioje, kai buvo aiškinimas, lyginimas, kai niekas tų žinių dar apskritai neturėjo, kas per naujas priešas atbėgo į pasaulį. Buvo galvojama ir garsiai kalbama (apie koronavirusą kaip apie gripą, – aut.past.), nes gripas yra visiems žinoma infekcija.
Tokia melagiena paplito, įstrigo žmonių atmintyje ir galvojama, kad taip bus ir toliau. Nieko panašaus. Koronavirusas, aišku, turi panašius simptomus į gripo, bet kartu ir visiškai kitokius. Lyginant tą patį inkubacinį koronaviruso periodą, tai yra 14 dienų. Gripo inkubacinis periodas yra nuo 1-3 parų. Tai yra žymiai lengviau valdomas virusas. Per 14 parų inkubacinį periodą, įsivaizduokite, kur gali užsikrėtęs žmogus prisivaikščioti.
Gripo gydymas trunka 5-7 dienas, o COVID-19 – dvi savaites, mėnesį, tris mėnesius... Be abejonės, skirtumas yra didžiulis – ir komplikacijos, ir sudėtingumas, ir kaštai kiti. Žmonėms, ko gero, reikėtų paaiškinti, kad tai šiuo metu yra tiesiog nelyginami dalykai – tiek gydymo, tiek inkubacine prasme“, – teigė D.Razmuvienė.
A.Veryga: „Dalis žmonių, matyt, netiki niekuo“
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kalbėdamas apie žmones, kurie vis dar netiki koronavirusinės infekcijos žala, apgailestavo, kad yra dalis visuomenės, besiremiančiomis savo tiesomis ir įvairiomis sąmokslo teorijoms vietoje to, jog tikėtų mokslininkų ir medikų teikiama informacija.
„Vargu, ar aš rasiu kokį nors protingą argumentą įtikinti tuos, kurie netiki net ir tuo, kad Žemė yra apvali. Yra žmonių, kurie iki šiol yra įsitikinę, kad Žemė yra plokščia ir organizuojasi ekskursijas į Žemės kraštą.
Lygiai taip pat yra labai sudėtinga rasti kokių nors mokslinių ar kitokių argumentų įtikinti žmones, kad tos mirtys, apie kurias mes kalbame kiekvieną dieną, yra tikros, realios. Vis daugiau ir daugiau matome asmeniškų liudijimų žmonių, ir viešumoje atpažįstamų, kurie pasakoja apie skaudžias savo šeimos, artimųjų patirtis, kurių jie neteko dėl koronavirusinės infekcijos. Gaila, bet taip yra.
Dalis žmonių, matyt, netiki niekuo. Netiki mokslu, nepasitiki epidemiologais ir, vargu, ar mes juos perkalbėsime“, – svarstė A.Veryga.
Laikinojo sveikatos apsaugos ministro teigimu, atsakyti, kodėl nuo koronaviruso šiuo metu miršta gerokai daugiau žmonių, nei nuo gripo, atsakyti labai paprasta.
„Mirčių nuo šios infekcijos yra daugiau nei nuo gripo dėl labai paprastos priežasties – mes neturime gripo pandemijos. Gripas šiuo metu nėra masiškai plintanti infekcija, šiuo metu plinta koronavirusinė infekcija, dėl to nuo jos ir mirčių turime labai daug.
Visas pasaulis skaičiuoja, kad tikrai tai yra didžiulės netektys. Norisi dar ir dar kartą paraginti žmones elgtis atsakingai, bet tuo pačiu suprantame, kad bus dalis žmonių, kurių neįtikins jokie argumentai. Svarbu, kad ta grupė nebūtų labai didelė ir nekeltų didelės grėsmės visai likusiai visuomenei“, – sakė A.Veryga.
