Sekmadienį įvyko istorinė akimirka: Lietuvoje vakcina nuo COVID-19 ligos paskiepyti pirmieji šalies medikai. Jie džiaugėsi, kad dabar galės susitikti su seniai nematytais šeimos nariais ir drąsiai eiti į darbą.

Bet kaip greitai po skiepų susidarys imunitetas? Ir kaip apskritai veikia „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina „Comirnaty“, kuria pradėti skiepyti medikai?

Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad minėtoji vakcina savo sudėtyje turi genetinės informacijos (iRNR – informacinės ribonukleino rūgšties) apie viruso SARS-CoV-2 spyglio (dyglio) baltymą, kurio pagalba virusas patenka į žmogaus organizmo ląsteles.

„Vakcinos sudėtyje nėra paties viruso, todėl ji negali sukelti COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje esanti iRNR yra padengta smulkiomis riebalų dalelėmis (liposomos), kurios neleidžia iRNR suirti ir padeda patekti į ląstelės vidų.

Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti spyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, skatina antikūnų gamybą, kurie yra specifinės imuninės apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis.

Vėliau, jei vakcinuotas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 koronavirusu, jo imuninė sistema virusą jau geba „atpažinti“ ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į žmogaus organizmo ląsteles bei sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė profesorius, pateikęs ir vakcinos veikimo schemą.

S. Čaplinskas portalui „Delfi“ sutiko išsamiau papasakoti apie „Comirnaty“ vakcinos veikimą.

– Kodėl skiepijantis nuo COVID-19 reikia dviejų vakcinos dozių, o ne vienos?

– Antra skiepo dozė dar labiau sustiprina imuninį atsaką ir padaro jį ilgalaikiškesniu. Jau atsirado tyrimų duomenys, bet jie dar nėra validuoti, kad galbūt gali užtekti net ir vieno skiepo.

Bet šiuo metu pagal vakcinos aprašą skiepijama dviem dozėm su trijų savaičių pertrauka. Suleidus antrą dozę, po savaitės susiformuoja pats stipriausias imunitetas.

– Kas vyksta su imunitetu per tas tris savaites tarp šių dviejų dozių? Juk reikia šiek tiek laiko, kad susiformuotų antikūnai.

– Visai teisingai. Reikia laiko ir antikūnams, ir atminties ląstelėms. Bet čia ir yra esmė, kad, kai žmogus užsikrečia kažkokiu virusu, įvyksta lenktynės: ar virusas greičiau pakenks mūsų ląstelėms, ar imuninė sistema sukurs apsauginius mechanizmus – antikūnus, imunines ląsteles, kurios neutralizuos virusą greičiau negu jis susargdins žmogų.

Kai žmogus užsikrečia virusu, gali praeiti 1–2 savaitės, kad susiformuotų jau pilnavertė imuninė apsauga ir organizmo imuninės ląstelės kovotų su įsibrovusiu virusu. Per tą laiką žmogus gali susirgti, gali vystytis liga, gali būti įvairios komplikacijos, tarp jų – ir labai blogos.

Jeigu žmogus pasiskiepijęs, tai imuninė sistema yra pasirengusi. Skiepai tarsi treniruoja imuninę sistemą ir parengia kovoti su virusu, nelaukiant savaitės ar dviejų, jeigu jis patektų. Imuninė sistema įsijungia iš karto.

Va čia ir yra esmė, kad, jeigu žmogus turi imunitetą: ar dėl to, kad persirgo, ar dėl to, kad įgijo specifinį imunitetą skiepais, imuninė sistema iš karto atpažįsta, kad yra svetimas virusas ir iš karto įjungia apsaugos mechanizmus. Tokiu būdu žmogus paprasčiausiai nespėja susirgti. Arba, jeigu tam tikrais atvejais suserga, tai serga daug lengvesne forma. To ir siekiama skiepais.

– Kada galutinai susiformuotų apsauga nuo koronaviruso?

– Kai kurie tyrimai rodo, bet jie dar nėra iki galo patvirtinti, kad gal net ir po pirmos dozės praėjus 12 dienų jau atsiranda imunitetas.

Bet pagal vakcinos aprašą ir pagal tai, kaip siūloma skiepyti, pilnas imunitetas turėtų susiformuoti praėjus savaitei po antros dozės.

Tai nereiškia, kad nereikėtų saugotis ir pasiskiepijusiems žmonėms, nes iki galo dar negalima atsakyti į klausimą, ar, pasiskiepijęs žmogus, jeigu jis vėl užsikrečia, gali perduoti virusą kitam žmogui ar ne.

Bet tai, kad jis nesusirgs, kad jam liga neišsivystys, jau parodyta tyrimų metu. Pozityvūs rezultatai pranoko visus lūkesčius.

– Taigi, net ir pasiskiepijusieji medikai COVID-19 skyriuose turės toliau dirbti, dėvėdami asmens apsaugos priemones?

– Lygiai taip pat jiems reikės taikyti tas pačias asmens apsaugos priemones. Tačiau, net jeigu ir apsaugos priemonės nesuveiktų, tai imuninė sistema apsaugos juos nuo susirgimų.

– Ar tiesa, kad kuo daugiau žmonių bus pasiskiepiję, tuo greičiau susidarys kolektyvinis imunitetas?

– Skiepo nauda yra dvejopa. Vienas dalykas, kad apsaugo konkretų žmogų nuo susirgimo arba nuo sunkios ligos formos. Antras – paskaičiuota, kad jeigu 60, o dar geriau – 70 proc. žmonių bus pasiskiepiję, tai virusas neturės galimybės masiškai plisti.

Tie žmonės, kurie bus pasiskiepiję, tarsi apsaugos nuo užsikrėtimo ir tuos žmones, kurie nebus pasiskiepiję.

Pavieniai atvejai ligos toliau gali būti, bet jie liks tik pavieniais, o nebus tokio masiško plitimo, kaip yra dabar. Čia tas vadinamas kolektyvinis imunitetas.

Komentarai ()