„Buvome visiškai apstulbinti pamatę pažeidimų lygį“: pagaliau aiškėja kaip COVID-19 paveikia net ir nesunkiai sirgusių žmonių smegenis (1)
Pasaulyje neslopstant COVID-19 pandemijai, mokslininkai nagrinėja keistus ir nerimą keliančius pažeidimus, kuriuos virusas gali padaryti mūsų kūnams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pat pandemijos pradžios žinoma, kad ši liga kenkia ne tik kvėpavimo sistemai, bet ir sukelia virškinimo trakto ligas, širdies pažeidimus ir kraujo krešėjimo sutrikimus.
Dabar, nuo pandemijos pradžios praėjus metams ir nuodugniai atlikus COVID-19 pacientų autopsijas, aiškėja daugiau informacijos ir apie plačiai paplitusį smegenų audinių uždegimą bei kitus pažeidimus.
Kai kurių pacientų atveju tai gali padėti paaiškinti neurologinius simptomus – nuo galvos skausmo, atminties praradimo, galvos svaigimo, silpnumo ir haliucinacijų – iki sunkesnių priepuolių ar insultų.
Kai kurie mokslininkai skaičiuoja, kad iki 50 proc. hospitalizuotų COVID-19 ligonių gali pasireikšti neurologiniai simptomai, dėl kurių žmonėms net įprastos kasdienės užduotys – pavyzdžiui, valgio ruošimas – gali tapti rimtu iššūkiu.
„Buvome visiškai apstulbinti. Iš pradžių tikėjomės pamatyti pažeidimus, kuriuos sukelia deguonies trūkumas, – sako JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) gydytoja ir klinikų direktorė Avindra Nath. – Vietoje to, pamatėme daugiažidinines sritis, kurios dažniausiai būna susijusios su insultu ir neurouždegiminėmis ligomis“.
NIH tyrėjai, įskaitant gydytoją Myoung-Hwa Lee ir A.Nath, atidžiai ištyrė 19 mirusių pacientų smegenų audinius. Mirusiųjų amžius svyravo nuo 5 iki 73 metų, ir daugelis priklausė padidintos rizikos grupėms – dėl diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Naudodamasi galinga magnetinio rezonanso mikroskopija, M.-H. Lee su komanda identifikavo 10 pacientų, turėjusių smegenų anomalijas. Atidžiau tiriant mikroskopu, smegenų mėginių mikrografiniame vaizde buvo pastebėtos ryškios dėmės – kas vėliau pasirodė esant nutekėjusiu fibrinogenu (kraujo baltymu).
Daugelio pacientų atvejais T ląstelės ir specializuotos smegenų imuninės ląstelės – mikroglija – buvo apsupusios šias dėmes. Buvo ir tamsių sukrešėjusių sričių. Tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad šie pacientai patyrė daugybinį smegenų kraujavimą – tam tikrą pažeidimą, paprastai susijusį su smegenų uždegimu.
„Labai mažos smegenų kraujagyslės tapo nesandariomis, – NPR sakė A.Nath. – Ir tai pasireiškė ne tolygiai: tokių nesandarių kraujagyslių aptikome tai čia, tai ten“.
Neurologiniai simptomai pasireiškė ne tik tiems, kurie COVID-19 sirgo sunkiai ir kuriems buvo reikalinga intensyvioji priežiūra ar kurie ir be to turėjo šalutinių ligų.
„Mes aptikome ir jaunesnių žmonių, neturėjusių įprastų rizikos veiksnių, bet patyrusių insultą – ir pacientų, kuriems pasireiškė ūmūs psichinės būklės pokyčiai, kurie kitaip nepaaiškinami“, – dar rugsėjo mėnesį moksliniame žurnale „Nature“ publikuotame straipsnyje sakė Liverpulio universiteto (D.Britanija) neurologas Benediktas Michaelas.
Pacientai patyrė kliedesius ir jiems išsivystė psichozė. Vienu atveju 55 metų moteris savo namuose pradėjo matyti liūtus ir beždžiones – o po to įtikėjo, kad draugą ar šeimos narį pakeitė identiškas apsimetėlis (Kapgro sindromas).
Nepaisant pastangų, H-W. Lee ir komanda nerado paties SARS-CoV-2 pėdsakų smegenų audiniuose – tačiau savo tyrime išvadas formuluoja atsargiai: „Gali būti, kad virusas išnyko dar iki paciento mirties momento arba kad viruso kiekis buvo žemiau aptikimo lygio“.
Tačiau viruso pėdsakus smegenyse aptiko kiti tyrimai – nors viruso kiekis buvo mažas ir, atrodo, tokie atvejai pasitaikydavo retai.
„Kol kas mūsų rezultatai rodo, kad pažeidimus, kuriuos matėme, negalėjo sukelti SARS-CoV-2, tiesiogiai patekęs smegenis“, – sako A.Nath. Vietoje to žalą galėjo sukelti organizmo uždegiminis atsakas į virusą, aiškina ji.
Tai taip pat sutampa su tyrimais, rodančiais, kad virusas gali sukelti kitas pavojingas imunines reakcijas, kurios kai kuriais atvejais sukelia dar daugiau žalos, nei pats virusas padaro tiesiogiai.
Tyrėjai nerimauja dėl smegenų uždegimo pasekmių paciento ilgalaikei sveikatai – atsižvelgiant į tai, kad tai susiję su atminties praradimu ir Alzheimerio liga, o kai kurie pacientai jau patiria ilgalaikes neurologines pasekmes, kaip kad lėtinį nuovargį ar Guillaino-Barré sindromą.
„Ateityje planuojame ištirti, kaip COVID-19 kenkia smegenų kraujagyslėms ir ar tai sukelia kai kuriuos trumpalaikius bei ilgalaikius simptomus, kuriuos pastebime pacientuose“, – sako Avindra Nath.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „New England Journal of Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“.
