Sėkmės istorija pasaulinėje pandemijoje - kaip ši šalis taip puikiai susitvarkė su grėsme savo žmonių sveikatai? ()
Įsisiautėjus COVID-19 pandemijai, Islandija į tai pažiūrėjo labai moksliškai – ėmėsi išsamių tyrimų ir nuodugnių koronaviruso genetinių sekų nustatymų. Kova su virusu vis dar tęsiasi, tačiau, atrodo, islandų požiūris į problemą stipriai pasiteisino.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis šalies valstybiniais duomenimis, vasario 28 d. šalyje nuo pandemijos pradžios yra užregistruota 6000 COVID-19 atvejų, hospitalizuoti teko 233 pacientus, intensyviosios priežiūros prireikė 53 žmonėms, o nuo naujojo koronaviruso mirė vos 29 islandai.
Tačiau jų įžvalgos apie protrūkį yra daug gilesnės. AFP praneša, kad islandams pavyko nustatyti kiekvienos koronavirusinės infekcijos genetinę medžiagą – tam buvo pasitelkta Reikjaviko biotechnologijų bendrovė „deCODE genetics“.
Nuo pat pradžios šalis kviečia net ir iš pažiūros sveikus gyventojus testuotis, siekiant geriau įvertinti besimptomius viruso nešiotojus ir jų atliekamą viruso perdavimą. Tai leido surinkti daugiau nei 250 000 mėginių – kas sudaro daugiau nei pusę visų salos gyventojų.
Duomenų gausa padėjo vyriausybei imtis aiškiai pagrįsto atsako į protrūkį. Kai 2020 m. rugsėjo viduryje šalyje pastebimai padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, valdžios institucijoms pavyko atsekti protrūkio pradžią iki vienos airiškos aludės Reikjavike. Reaguojant į tai, visos aludės ir barai Reikjavike ir kitose aplinkinėse bendruomenėse buvo trumpam uždaryti.
Tyrimai taip pat leido nustatyti 41 „D.Britanijos varianto“ nešiotoją – neseniai aptikto viruso štamo, siejamo su žymiu COVID-19 infekcijų padidėjimu Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Islandijos oro uostuose intensyviai naudojant PGR testus, „britiškojo viruso“ atvejai buvo greitai nustatyti ir sustabdyti, dar iki kontakto su likusiais Islandijos gyventojais.
Beje, yra šalių, kurios su hospitalizacijomis ir viruso mirtimis susitvarkė dar geriau. Išskirtinis pavyzdys būtų Naujoji Zelandija, kur iš 5 milijonų gyventojų mirė tik 25 žmonės. Tiesą sakant, bendras 2020 m. mirtingumo lygis šalyje iš tiesų net sumažėjo, palyginus su ankstesniais metais.
Tačiau Islandija turi pranašumą tame, kad jos gyventojų skaičius yra palyginus nedidelis ir genetiškai jie yra homogeniški. Kartu su gausiu testavimu tai leido atlikti išsamų atvejų tyrimą, parodantį, kaip COVID-19 gali sklisti populiacijose.
Preliminarūs Islandijos duomenys leidžia manyti, kad maždaug pusė žmonių, kuriems šalyje nustatyta COVID-19 liga, neturėjo jokių simptomų – ir tokia įžvalga tapo įmanoma tik todėl, kad islandai testavo ir žmones, neturinčius simptomų. 2020 m. birželį moksliniame žurnale „New England Journal of Medicine „ (NEJM) buvo paskelbta daugiau išvadų, leidžiančių manyti, kad jaunesnių nei 10 metų vaikų ir moterų atvejais infekcijos dažnis yra mažesnis nei paauglių ar suaugusiųjų ir vyrų atvejais. Kitas daug žadantis Islandijos tyrimas, publikuotas NEJM, parodė, kad SARS-CoV-2 antikūnų skaičius keturis mėnesius po užsikrėtimo nemažėja.
Tad panašu, kad Islandijoje naujojo koronaviruso protrūkis yra gana kontroliuojamas – nors virusas ir ne visiškai sunaikintas. Nuo 2021 m. sausio vidurio šalyje šiuo metu yra maždaug 16 užsikrėtimų, tenkančių 100 000 gyventojų, šiuo metu ligoninėje dėl COVID-19 guli 16 žmonių, bet intensyviosios terapijos nereikia nė vienam.
Palyginimui – Lietuvoje nuo sausio vidurio 100 000 gyventojų tenka 480 COVID-19 atvejų, ketvirtadienio duomenimis, hospitalizuoti yra 1596 pacientai, iš jų intensyvioje priežiūroje yra 163. Per visą pandemiją naujasis koronavirusas Lietuvoje lėmė 2 743 mirtis.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad Islandija yra įsikūrusi saloje, tad imigracija yra lengviau kontroliuojama, ir islandų populiacija siekia 0,35 mln., kai tuo tarpu Lietuvos – 2,79 mln. gyventojų.
Parengta pagal „IFL Science“.
