Rašau būdamas karantine gimtajame Sidnėjuje, kuriame atsidūriau grįžęs iš Kinijos Uhano miesto. Ten lankiausi kaip Australijos atstovas tarptautinėje PSO vykdytoje tiriamojoje misijoje, kurios tikslas buvo sužinoti daugiau apie SARS-CoV-2 ištakas.

Jau daug kalbėta apie politinę misijos pusę. Tokiais atvejais tikrai nesunku užsimiršti, kad už visų tokių tyrimų visgi stovi realūs žmonės, „Conversation“ rašo Sidnėjau universiteto Westmeado ligoninės Visuomenės sveikatos patologijos skyriaus direktorius Dominicas Dwyeris.

Uhane mums buvo sudarytos sąlygos susitikti su žmogumi, kuriam 2019 metų gruodžio 8 dieną pirmajam buvo patvirtintas COVID-19, jis sėkmingai pasveiko. Susitikome ir sutuoktiniu gydytojos, mirusios nuo šios ligos ir našlaičiu palikusios mažą vaikelį. Bendravome su medikais, dirbusiais Uhano ligoninėse ir gydžiusiais pirmuosius COVID-19 pacientus, sužinojome, kokie išbandymai teko jiems ir jų kolegoms. Savo akimis išvydome, kokį palikimą COVID-19 paliko daugumai pacientų ir bendruomenių, kai virusas, su paralyžiavęs jų gyvenimą, dar buvo niekam nežinomas – niekas nežinojo nei kaip jis plinta, nei kaip gydyti COVID-19, nei kokią žalą po savęs palieka.

Per tas keturias savaites Kinijoje, kol truko misija, daug bendravome su kolegomis iš Kinijos – mokslininkais, epidemiologais ir gydytojais. Susitikimai trukdavę iki penkiolikos valandų per parą, taigi tapome ne tik kolegomis, bet galbūt net ir draugais. Tai leido sukurti pasitikėjimu ir pagarba grįstą ryšį, kuris neįmanomas per „Zoom“ platformą ar elektrinius laiškus.

Štai ką mums Kinijoje pavyko išsiaiškinti apie SARS-CoV-2 prigimtį.

Perėjo iš gyvūnų, tačiau nebūtinai Uhano turguje

Virusas, pavadintas SARS-CoV-2, 2019 metų gruodį pirmą kartą nustatytas centriniame Kinijos Uhano mieste. Ten viskas ir prasidėjo – didžiausias ir baisiausias infekcinės ligos protrūkis nuo pat 1918-19 metų gripo pandemijos.

Mūsų tyrimai taip pat leido padaryti išvadą, kad virusas greičiausiai gyvulinės kilmės. Galimai į žmogaus organizmą jis pateko iš šikšnosparnių per kol kas dar neįvardytą tarpininku tapusį gyvūną. Kur toks procesas įvyko, taip pat kol kas nepavyko tiksliai nustatyti.

Tokios zoonotinės ligos jau ir seniau ne kartą sukėlė pandemijų. Mūsų ekspertai vis dar dirba, kad galėtų patvirtinti tikslią įvykių, sukėlusių niekaip nesibaigiančią pandemiją, chronologiją. Hubėjaus provincijoje ir laukinėje gamtoje tirti šikšnosparniai kol kas jokių SARS-CoV-2 pėdsakų neatskleidė.

Su komanda lankėmės uždarytame Uhano žuvies turguje, kuris pandemijos pradžioje ir buvo kaltinamas dėl ligos protrūkio. Kai kurie turgaus prekeiviai pardavinėjo „prijaukintus“ laukinės gamtos produktus. Tai gyvūnai, auginami maistui, pavyzdžiui, bambukinės žiurkės, civetos ir šeškiniai barsukai. Yra įrodymų, kad dalis tokių prijaukintų laukinės gamtos gyventojų gali užsikrėsti SARS-CoV-2. Nepaisant to, nė vienas po turgaus uždarymo paimtas ir tirtas gyvulinių produktų mėginys nebuvo užkrėstas SARS-CoV-2.

Taip pat žinome, kad nė vienas iš pirmųjų 174 COVID-19 susirgusiųjų nesilankė minėtame turguje, įskaitant ir asmenį, kuriam ši infekcija 2019 metų gruodį diagnozuota pirmajam.

Kai lankėmės neveikiančiame turguje, tapo gana lengva suprasti, kaip ten galėjo plisti infekcija. Kai jis veikė, turguje per dieną apsilankydavo per 10 tūkst. žmonių, ten apie jokį saugesnį atstumą negalėjo būti nė kalbos, be to, prasta ventiliacija ir nuotekų sistema.

Taip pat misijos metu surinkome nemažai genetinių duomenų, susijusių su protrūkiu būtent minėtame žuvų turguje. Kelios turgaus atvejų virusinės genų sekos identiškos, o tai leidžia daryti išvadą, kad ten sprogo viruso bomba. Pastebėta ir virusinių sekų įvairovės, tai reiškia, kad egzistuoja ir nežinomų perdavimų grandinių.

Modeliavimo tyrimai, apėmę laiko tarpą nuo pirmųjų viruso atvejų iki naujausių genų sekų pirmtakų, leidžia daryti išvadą, kad pandemija prasidėjo tarp lapkričio vidurio ir gruodžio pradžios. Taip pat yra publikacijų, kuriose pateikiami duomenys, esą, SARS-CoV-2 įvairiose šalyse pradėjo cirkuliuoti dar prieš Uhane nustatant pirmąjį atvejį, nors juos dar reikia patikrinti ir patvirtinti.

Tai reiškia, kad Uhanas galiausiai galėjo būti ne vieta, kur prasidėjo viruso kelionė, o ten, kur įvyko pirmasis didesnis protrūkis. Viruso ištakų reiktų ieškoti kitur.

Šaldytas ar atšaldytas maistas neatmesti kaip galimi viruso plitimo būdai

Norėjome išsiaiškinti ir „šalčio grandinės“ hipotezę. Tai idėja, jog virusas gali kilti kitur, kur jam palankias sąlygas sudarė maisto gamyba – pradedant auginimu ir gaudymu bei baigiant perdirbimu, transportavimu, atšaldymu ir šaldymu. Ar tai galėjo būti ledai, žuvis, laukinių gyvūnų mėsa? Mes nežinome. Neįrodyta, kad tai galėjo kaip nors lemti viruso kilmę. Tik kaip galimai prisidėjo prie jo plitimo? Vėlgi, atsakymo kol kas nežinome.

Keli „šalčio grandinės“ produktai iš Uhano žuvų turgaus nebuvo testuojami dėl viruso. Turgaus aplinkos mėginių tyrimai aiškiai parodė paviršių užterštumą. Tai gali reikšti, kad SARS-CoV-2 plito per sergančius žmones ar užkrėstus gyvulinės kilmės bei „šalčio grandinės“ produktus. Tyrimai dėl „šalčio grandinės“ produktų ir viruso išgyvenamumo žemoje temperatūroje tęsiami ir toliau.

Itin menkai tikėtina, kad virusas ištrūko iš laboratorijos

Politiškai jautriausia hipotezė, kurią norėjome patikrinti – ar koronavirusas galėjo paplisti iš laboratorijos. Nusprendėme, kad tokia tikimybė itin menkai tikėtina.

Lankėmės Uhano virusologijos institute. Tai iš tiesų įspūdingas tyrimų centras, panašu, kad jame darbai vyksta sklandžiai, darbuotojų sveikatai ir saugumui skiriamas reikiamas dėmesys.

Bendravome su ten dirbančiais mokslininkais. Sužinojome, kad mokslininkų kraujo mėginiai (imami reguliariai ir saugomi) buvo tiriami, ieškant ženklų, jog galbūt buvo užsikrėtę. Viruso antikūnų aptikta nebuvo. Susipažinome su jų biosaugumo auditų duomenimis. Jokių įrodymų.

Turėjome progos pažinti SARS-CoV-2 artimiausią virusą, su kuriuo jie dirba – tai virusas RaTG13. Jis buvo aptiktas pietinės Kinijos urvuose, kur prieš septynerius metus nuo jo mirė ne vienas kalnakasys. Bet viskas, ką apie jį pavyko sužinoti mokslininkams, yra jo genetinė seka. Išauginti viruso laboratorijoje jiems nepavyko. Nors tikrai pasitaiko atvejų, kai virusai iš laboratorijos išplinta plačiau, taip nutinka itin retai. Taigi, padarėme išvadą: tikimybė, kad taip galėjo nutikti Uhane, itin menka.

Kai sakau „mes“, noriu akcentuoti, kad ši misija – bendras PSO ir Kinijos sveikatos reikalų komisijos reikalas. Iš viso dalyvavo septyniolika Kinijos ir dešimt tarptautinių ekspertų, taip pat dar septyni įvairių agentūrų specialistai ir paramos personalas. Domėjomės klinikine epidemiologija (t.y., kaip virusas plinta tarp žmonių), molekuline epidemiologija (genetine viruso sudėtimi ir jo plitimu) bei gyvūnų ir aplinkos vaidmeniu.

Klinikinė epidemiologijos grupės analizavo 76 tūkst. atvejų iš Kinijos, gautus iš daugiau nei 200 šalies institucijų, vienaip ar kitaip primenančius COVID-19 – tai ir gripą primenantys susirgimai, plaučių uždegimas ir kitos kvėpavimo takų ligos. Ekspertai negavo aiškių įrodymų, jog COVID-19 Uhane plito antroje 2019 metų pusėje dar prieš nustatant pirmąjį viruso atvejį.

Kas toliau?

Mūsų misija Kinijoje tebuvo pirmasis etapas. Artimiausiomis savaitėmis baigsime rengti ir paskelbsime oficialią ataskaitą. Tyrėjai ir toliau kaups ir analizuos viruso, Europoje cirkuliavusio jau 2019 metais, ypatybes. Ekspertai regione tirs laukinę gamtą ir gyvūnus, ieškodami galimų viruso pėdsakų. Mokysimės iš savo patirčių, kad, užklupus kitai pandemijai, jai būtume geriau pasiruošę.

Nepriklausomai nuo to, kokios viruso ištakos, informacijai svarbiausi individualūs virusu sirgę asmenys, būtent šie duomenys tampa atspirties tašku. Ilgalaikiai fiziniai ir psichologiniai padariniai – didžiulės tragedijos ir nerimo jausmas – ateinančius dešimtmečius lydės ne tik Uhano, bet ir viso pasaulio žmones.

Komentarai (3)