„AstraZeneca“ vakcinos tyrimas pateikė atsakymą dėl kraujo krešulių rizikos

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

_alvydas_ 2021-03-16 23:32
Dar prisiminiau kai tyrimai dar buvo toli iki užbaigimo kaip Zenika ir Sputnikas motyvavo vektorių pasirinkimą savo vakcinom: rusai rašė (rusakalbėj spaudoj), kad jei netyčia žmogui jau bus susiformavęs imunitetas vienam adenovirusui, tai vistiek bus maža tikimybė , kad tas žmogus turės susiformavusį imunitetą abiem vektoriam. Oksfordo žmonės rašė, kad naudoja beždžionės adenovirusą, tam kad žmogus neturėtų susiformavusio jam imuniteto. Bet tai Oksfordas ... alio, atsibuskit, taigi jūs pirma didele doze ir suformuojat imunitetą vektoriui, kad iš antros dozės nebebūtų naudos. Duodant puse dozės tas nereikalingas imunitetas susiformuoja mažiau. Paprasta. Manau ir Jonsonas pamatė pirminiuose tyrimuose, kad iš antros dozės su tuo pačiu adenovirusu naudos arti nulio, tai siūlo vieną dozę su savo marketiniais (tik) pranašumais. Dar kaip ir skaičiau, kad rusai rimtai rekomenduoja labai susilaikyti nuo alchogolio skiepijimosi metu. Lyg iki 80 dienų... na jei ten ne feikinis straipsnis pasitaikė, įsiminiau, bet netikrinau.
HardAxe 2021-03-16 23:44
Skiepas ir kodavimas viename. Cool!
bahuriux 2021-03-17 09:38
Mano nuomuone tai tokios vakcinos kaip AstraZeneca (ir kitos kurios naudoja tą patį metodą) yra beprasmės, arba blogiau, potencialios žudikės. Tarkim krešuliai susidaro 0,5% populiacijos nesvarbu nuo ko, ar nuo corona viruso, ar nuo vakcinos. 0,5% gana realus skaičius, nes realiai besimtomių coronos atvejų yra kelis kartus daugiau nei teigiamų testų, aš manau nemažiau 3 kartus daugiau yra besimptomių, tai mirtingumas procentaliai artėja prie 0,5%. Išvada paprasta yra šancų, kad žmogus esantis rizikos grupėj (dėl amžiaus ir dėl krešulių), nepagaus coronos, nes toks žmogus yra dažniausiai pensininkas ir gali ir toliau sėdėti namie kaip, tai darė iki šiol. Bet vakcina pasieks visus ir išprovokuos sunkius simptomus ar net mirtį. Kitos vakcinos kur naudojama mRNR, gali būti saugios tuo klausimu, bet aš neturiu jokių žinių apie tai. Lietuvoj mirtingumas vs ištirti atvejai yra 1.778%, bet tą skaičių manau drasiai galima praskiesti kokius 3-4 kartus, nes besimtomių yra labai daug. Aš įtariu kad mano darbovietėj jau nebėra nepersirgusių, nors su bent menkiausiais simtomais buvo gal kokie 10% nuo visų dirbančiūjų. Mano prognozės pažiūrėjus į grafikus būtu tokios, kad birželio mėn liks kaip ir pernai tik pavieniai įvežtiniai atvejai ir tai viskas būtu be jokios vakcinos ir be idiotiškų ribojimų. Jūs kasnors buvot paskutiniais mėnesiais ligoninėj ar poliklinikoj, vaizdas toks kaip beveik niekas išvis jokiom ligom įskaitant coroną Lietuvoj jau nebeserga, tuščia kaip iššluota, gydytojai nosį krapšto. Aš kalbu apie situaciją Klaipėdoj, bet manau kad taspats visoj Lietuvoj. Maždaug galit įsivaizduoti kas bus po metų užleistų ir negydomų ligų. Man jau nusibodo visas tas peršalimo viruso hypas ir melas, dar labiau nusibodo ribojimai.
menten 2021-03-17 09:55
Bahuriux, padarei krūvą loginių klaidų. 1. Ne visi mirę nuo COVID, mirė dėl trombozės, dauguma mirė dėl ŪRDS. Trombozė yra tik viena iš komplikacijų 2. Padarai išvadą, kad trombozės dažnis tarp vakcinuotų ir sergančių COVID yra vienodas. Geriausias būdas tai sužinoti yra palyginti: trombozės dažnis nevakcinuotoje populiacijoje vs identiškoje vakcinuotoje. Lygiai tas pats su COVID. Ir matai, ar yra skirtumas, ar ne (ar didina riziką). Negi taip sunku suprasti? 17 mln paskiepytų populiacijoje kiekvieną savaitę įvyksta 100 trombozių ir šimtai mirčių. Tai kaip kitaip žinoti, ar tai susiję su vakcinacija, jei nelygini su nevakcinuota populiacija? 3.Darai klaidingą išvadą, kad bendroje populiacijoje trombozę sukelia tik COVID, nors yra daug kitų veiksnių. 4. AstraZeneca vakcinoje nėra SARS-2 viruso. Todėl šita a priori išvada, kad visos komplikacijos tokios pačios kaip COVID, nelogiška. Nesąmonė būtų naudoti vakciną, kuri sukelia tokias pačias komplikacijas kaip ir liga, tokiu pačiu dažniu. 5. Skaičių ištrauktų iš kepurės net nekomentuoju Nemeluok. Labai lengvai galima užsiregistruoti kad ir pas trečio lygio specialistą per kelias dienas. Jei žmonės atsisako registruotis, kodėl medikai dėl visko visada kalti?
HardAxe 2021-03-17 09:58
Švedijoj vakcinuoti 722519 žmonės. 0.5% būtų 3612.
menten 2021-03-17 10:00
Tai va būtent. Kiek buvo pranešimų apie vakcinos NRV trombozes? Berods, iš 3 milijonų buvo 22 atvejai. Tai čia mažiau nei 1 iš 100 000 Bahuriux, geriau atsakyk į klausimą. Jeigu nevakcinuotoje populiacijoje iš 100 000 žmonių x patiria trombozę. Ir identiškoje (pagal amžių, lytį ir t.t.) vakcinuotoje populiacijoje iš 100 000 irgi x patiria trombozę. Ar vakcina didina trombozės riziką?
bahuriux 2021-03-17 10:11
1. ŪRDS sukelia tie patys krešuliai plaičių kapiliaruose, šitą man papasakojo gydytojas pats sunkiai persirges corona. 2. Padariau išvadą neturėdamas skaičių nes Astra meluoja ir niekas nepateikia skaičių. 3. Taip aš neturiu visų skaičių todėl galiu klysti. Juk rašiau kad čia tik mano nuomuonė. 4. Spėju kad krešulius sukelia ne virusas, ar vakcina, bet imininis atsakas, o tą atsaką išprovokuoti gali tiek vakcina tike corona virusas. Taip labai būtu lengva užsiregistruoti pas gydytojus ir aš tą dariau be problemų, bet nafik žiniasklaida ir valdžia elgiasi dėl kiek piktesnio peršalimo viruso, taip lyg tai būtu žombių apokalipsė? Žmonės prigasdinti ir bijo gydymosi įstaigose pasigauti coroną. Nežinau tiksliai situacijos dabar, bet lygtai visos planinės operacijos ir procedūros atšauktos išskyrus būtinas. Man jau šito Š (karantino) gana Švedija pardžioj su labai švelniais ribojimais, paskui su truputi ribojimų turi mažiau užsikrėtimų per milijoną ir labai panašiai mirčių per milijoną gyventojų, nei Lietuva su labai griežtais ribojimais. https://www.worldometers.info/coronavirus/ tos peršalimo ligos kaip ir kiekvieną sezoną vasarą sumažėja vos ne iki 0 su karantinu ar be.
menten 2021-03-17 10:21
ŪRDS ne visada būna kartu su trombozę. Jį sukelia uždegiminis infiltratas plaučiuose ir dėl to atsiranda plaučių pabrinkimas (mediciniškai sakant - edema, eksudato kaupimasis). Todėl jį gali sukelti ir penkreatitas arba svetimkūnio aspiracija be jokios tormbozės. Ir tai niekaip nepagrindžia, kad: visi mirę nuo COVID, turėjo plaučių kraujagyslių trombozę ir visi turėję trombozę, mirė. Be to, trombozė plačiai aptinkama ir kituose organuose be plaučių. Be to, čia straipsnyje kalbama apie plaučių embolija, o tai nėra tas pats kaip ŪRDS. Tavo visa loginė grandinė laikosi ant vienintelio teiginio, kad trombozę sukelia imuninis atsakas, kuris yra identiškas dėl vakcinos ar viruso. Bet čia greičiausiai klaidingas teiginys, nes trombozei svarbią įtaką turi kraujagyslių uždegimas (endotelio pažeidimas), kurį sukelias virusas tiesiogiai pažeidamas ląsteles. Be to, svarbus ilgalaikis gulėjimas. Plaučių uždegimas pats yra rizikos veiksnys trombozei. Ergo, vakcina nėra leidžiama į plaučius, priešingai nei virusas, kuris pirmiausia pažeidžia būtent plaučius. Tai kodėl dėl vakcinos trombozės paplitimas plaučiuose yra dažnesnis, kodėl tai dažniau nevyksta vietiškai injekcijos vietoje, ar tai nebūtų logiška? Ar ne todėl, kad taip vyksta ir nevakcinuotoje populiaicjoje? Tai aš ir sakau, kad svarbiausia ištirti ir atsakyti į šitus klausimus. P.S. ar žinai, kad dauguma trombų plaučių arterijoje susiformuoja ne ten, bet atkeliauja iš kitur? Primenu klausimą: Jeigu nevakcinuotoje populiacijoje iš 100 000 žmonių x patiria trombozę. Ir identiškoje (pagal amžių, lytį ir t.t.) vakcinuotoje populiacijoje iš 100 000 irgi x patiria trombozę. Ar vakcina didina trombozės riziką?
bahuriux 2021-03-17 10:22
Tikit pačios Astros tyrimais? Aš palauksiu daugiau tyrimų iš (konkurentų su saugesnėm vakcinom) daugiau šaltinių. Tegu jie išsiaiškina tarpusavyje.
menten 2021-03-17 10:27
Tikint, EMA ir nacionalinių sveikatos angentūrų išvadomis, kai tokios bus paskelbtos. Bet klausimas ne toks. Aš neklausiu, ar galima pasitikėti pateiktais duomenimis. Klausiu, ar pats tikrinimo metodas yra tinkamas ir logiškas Nu va. Dėl trombozės, kad ir šitas straipsnis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7343579/ Atlikus autopsijas. 18 atvejų buvo alveolių pažeidimas, bet trombozės (įskaitant ir mikrotrombozes, kurios nebūtina yra mirties priežastis) tik 11 atvejų. Taigi ne visada trombozės yra kartu su alveolių pažeidimu.
bahuriux 2021-03-17 10:33
Metodas logiškas, bet reikia nepamiršti, kad vakcinos tu neišvengsi (nebent pasirinksi ne Astra ir ne Sputnik kurios berods yra panašaus tipo), o corona viruso gali išvengti, gali gauti labai mažą kiekį viruso kuris nesukels jokių komplikacijų, nebent garbaus amžiau žmonių grupei, arba su kitom sveikatos problemom visom amžiaus grupėm, tas pavojinga, nes nebėra gero imuniteto.
_alvydas_ 2021-03-17 11:12
Na, bet kažkaip čia vistiek neatrodo realistiškai. Nori pasakyti , kad yra nuodų / alergenų kurių poveikis nepriklauso nuo dozės? Ir pats faktas , kad problemos sukeliamos mažam procentui žmonių rodo, kad poveikis ant ribos. Na pvz paspaudi truputi elektros jungiklį. Gali jį paspausti mažiau ir spyruoklė atmes jungiklį atgal. Analogiškai žmogaus organizmas susitvarkys su tokiu poveikiu. Jei tik truputį padidinsi spaudimą elektra įsijungs. Galimai ir žmonių reakcijos yra tam tikras slenkstis (kiekvienam savo) kuris labai jautrus dozei. Arba dar susitvarkys arba prasidės lavininė griūtis. Tai tas dozės sumažinimas daugeliui nukentėjusių manau perkeltų griuties tašką į saugią zoną. Ir tada turėsi 1/1000 000 vietoj 1/100 000 Argi neverta? Nesuprantu oponentų šiuo klausimu. Taigi valstybė galėtų šitą temą pati išspręsti , jei Zenika balalaikom groja su savo duomenym. Kare žmonių gyvybės nuo protingų seržantų gal dar labiau priklauso , nei nuo toli esančių generolų.
HardAxe 2021-03-17 12:31
nevisai. Antifiliaksinis šokas tai kai organizmas sako "oh šit, gavom riešutų. Planas panika!" Čia būtų panašiai, kaip "Astravo AE nuotėkis, evakuojam Vilniu!". Didelio skirutmo koks nuotėkis nėra, evakukacija bus vienoda. kiek žmonių patiria trombozę per dieną sveikoj (einamuoju metu nesergančioj) populiacijoj? 1/100`000 skamba kažkaip daug. 3mln Lietuvoj tai būtų 30 žmonių kasdien, 11k per metus.
immortallt 2021-03-17 12:42
Pirma, nepamirškite, kad skiepijama daugiausia ne visa populiacija, o rizikos grupės. Antra, taip ir nė vienas neatsakėte į menten taiklų klausimą, jei X/100k gyventojų paskiepytų turi trombą, ir X/100k gyventojų, toje pačioje amžiaus ir rizikos grupėje turi trombą per tą patį laiką, tai vakcina turi įtakos trombų susidarymui, ar ne?
_alvydas_ 2021-03-17 13:14
Nesutinku, pralaužia užtvanką kai viršijama tam įrenginiui ar tam žmogui maksimalų slenkstį kurį gali atlaikyti tas subjektas. Visiškas absurdas teigti, kad yra nuodai nunuodijantys prie bet kokios dozės.
_alvydas_ 2021-03-17 13:19
Ne vien tie krešuliai, pilna spauda tokių straipsnių: https://www.etaplius.lt/pasiskiepije-as ... greitosios Pusė dozės čia irgi būtų kaip tik tokiem atvejam.
HardAxe 2021-03-17 13:27
jeigu ta populiacija gauna trombą per 2 dienas nuo skiepo, tai sakyčiau vakcina paskatina trombo problemą, kuri būtų anksčiau ar vėliau vistiek atsiradus tam žmogui. Galbūt tai tėta stresinis/nervinis organizmo atsakas tiem, kas labai bijo skiepytis? Na aš neprieštaraučiau jei mane paskiepytų be eilės, kol visas tas variklis laukia rezultatų.
menten 2021-03-17 13:46
1/ 100 000 per dieną gal ir daugokai. Jei kalbam konkrečiai apie giliųjų venų trombozę, tai tikimybė susirgti per gyvenimą apie 10%. Tai kažkur 10-15 atvejų per dieną Lietuvoje. Bet čia viena iš trombozės rūšių. Sudėjus visas bendrai gal bus koks 20.
_alvydas_ 2021-03-17 13:59
Bet be papildomų tyrimų galima pasakyti, kad visi blogi požymiai mažėtų, nors ir nežinai kiek kuris be tų tyrimų. Sutinki? Plius žinai , kad su puse dozės eksperimentai davė geresnį veiksmingumą virš 55 metų. Sutinki ? Tai kame motyvas net neleisti žmogui pasiskiepyti pusine doze jei jis nori ? Amerikonai irgi svarsto Phizer pusines dozes tiesiog dėl greitesnio skiepijimo , nes dalis tyrimų rodo , kad jaunesniem nėr didelio skirtumo efektyvume, o dvigubai paskiepytų žmonių per trumpesnį laiką čia jau didelis dalykas.
menten 2021-03-17 14:12
Biurokratija. SAM turi patvirtinti tokią dozę. Gydytojas gali skirti kai kuriuos vaistus savo nuožiūra, net jeigu nėra pažymėtos tokios indikacijos, bet dozių keisti negalima. Nes kažkas naudos pusę dozės, kažkas sugalvos trečdalį ar dvigubą ar pan. Žinau gydytojų, kurie susirgę COVID leidosi fraksipariną (liaudiškai tariant - kraują skystinantis vaistas), nes labai bijojo trombozių. Bet negali taip gydyti savo pacientų, nes nėra įrodymų, kad fraksiparinas padidina išgyvenamumą. Nebent būtų eksperimentinio vaisto statusas.