Molekulinio datavimo ir epidemijos imitavimo priemonėmis gauti rezultatai leidžia spėti, kad virusas SARS-CoV-2 galėjo cirkuliuoti net porą mėnesių iki pirmųjų COVID-19 atvejų nustatymo Uhane, Kinijoje, 2019-ųjų metų gruodį. Prie tokių išvadų priėjo Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Arizonos universiteto ir bendrovės „Illumina“.

Atlikto tyrimo išvadas mokslininkai paskelbė šių metų kovo 18 d. internetiniame leidinyje „Science“ pasirodžiusioje publikacijoje. Joje, be kita ko, nurodoma, kad dažniau nei trimis ketvirtadaliais atvejų mutuojantis virusas natūraliai žūva nesukeldamas epidemijos.

„Siekėme atsakyti į klausimą, kaip ilgai SARS-CoV-2 galėjo cirkuliuoti Kinijoje iki aptikimo akimirkos“, – paaiškino tyrimui vadovavęs Kalifornijos universiteto San Diego medicinos mokyklos docentas Joelas O. Wertheimas, dirbantis Infekcinių ligų ir pasaulinės visuomenės sveikatos skyriuje.

„Atsakymo į šį klausimą ieškojome remdamiesi tam tikra informacija, būtent – mėginome nuodugniai išsiaiškinti, kaip SARS-CoV-2 plito Uhane iki karantino, domėjomės Kinijoje plitusiam virusui būdingomis genetinėmis mutacijomis ir analizavome pirmųjų COVID-19 atvejų Kinijoje aprašus. Lyginant šiuos iš pažiūros nesulyginamus duomenis pavyko nustatyti anksčiausią datą, t. y. 2019-ųjų spalio vidurį, nuo kada SARS-CoV-2 galėjo pradėti cirkuliuoti Hubėjaus provincijoje“, – nurodoma tyrimo ataskaitoje.

Pirmieji pranešimai apie COVID-19 atvejus Uhane (miestas centrinėje Kinijos dalyje esančioje Hubėjaus provincijoje) pasaulio visuomenę pasiekė 2019-ųjų gruodį. Netrukus virusas ėmė sparčiai plisti už Hubėjaus ribų. Kinijos vadovybės nurodymu regionas buvo atitvertas, o visoje šalyje įvestos grėsmės tikimybę mažinančios priemonės. Iki 2020-ųjų balandžio lokalus viruso plitimas buvo sukontroliuotas, tačiau tada COVID-19 epidemija jau buvo virtusi pandemija, nes užkratas jau plito daugiau negu šimte šalių.

SARS-CoV-2 yra zoonotinis koronavirusas, žmonėms, kaip manoma, persidavęs nuo kažkokio gyvūno. Analizuojant pirmąsias COVID-19 diagnozes nuolatos bandoma nustatyti, kada virusas pradėjo plisti tarp žmonių. Pirmieji susirgimai, pažymėti anksčiausia SARS-CoV-2 genomo sekos nustatymo data, iš pat pradžių buvo siejami su Uhano jūrų gėrybių turgumi. Vis dėlto čia aprašomo tyrimo autoriai tvirtina, kad turguje apsilankiusiųjų grupė vargu ar gali būti įvardijama kaip pandemijos židinys, nes anksčiausiai užregistruoti COVID-19 atvejai neturi jokių sąsajų su turgumi.

Remiantis vietos laikraščių pranešimais, galima daryti prielaidą, kad COVID-19 nešiotojų Hubėjuje buvo anksčiau nei gruodį, o anksčiausia aptikta diagnozės data – 2019 m. lapkričio 17 d. Jeigu taip ir yra, tai reiškia, kad tuo metu, kai Kinijos valdžia ėmėsi priemonių ligos plitimui pažaboti, virusas jau ganėtinai aktyviai cirkuliavo šalyje.

Naujojo tyrimo autoriai, taikydami molekulinio laikrodžio evoliucinės analizės metodus, pamėgino nustatyti tikslų laiką, kada įvyko pirmasis užsikrėtimas SARS-CoV-2. Molekulinis laikrodis – tai tam tikrą technologiją įvardijantis terminas. Taikant tą technologiją pagal genų mutavimo tempą mėginama nustatyti, kada įvyko skilimas ir atsirado dvi arba daugiau gyvybės formų. Nustatinėjant SARS-CoV-2 plitimo tarp žmonių pradžią, tenka išsiaiškinti, kada egzistavo bendras visų SARS-CoV-2 atmainų prototipas. Kaip rodo pastarojo tyrimo rezultatai, taip galėjo būti dar 2019 metų lapkričio viduryje.

Molekuliniu metodu nustatyta bendro prototipo egzistavimo data paprastai prilyginama pirmojo kokios nors ligos atvejo datai. Vis dėlto nevalia pamiršti tam tikrų niuansų.

„Pirmasis atvejis gali įvykti anksčiau nei atsiranda bendras prototipas. Taigi, pirmasis faktinis šį protrūkį sukėlusios ligos atvejis gali būti datuojamas keliomis dienomis, savaitėmis ar netgi mėnesiais anksčiau nei atsirado bendras prototipas. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas ir buvo nustatyti įvykusios filogenezės trukmę“, – paaiškino prie tyrimo prisidėjęs Arizonos universiteto ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius Michaelas Worobey.

Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai nustatė, kad iki 2019 m. lapkričio 4 d. vidutinis SARS-CoV-2 užsikrėtusiųjų skaičius Kinijoje buvo mažiau nei vienas. Praėjus trylikai dienų jis padidėjo iki keturių, bet netgi gruodžio 1-ąją vidurkis tebebuvo devyni. Pirmieji pacientai, susirgę liga, vėliau įvardyta kaip COVID-19, į Uhano ligonines buvo pradėti guldyti tik nuo gruodžio vidurio.

Tyrimo autoriai įvairiomis analizės priemonėmis pabandė pamodeliuoti, kaip SARS-CoV-2 galėjo elgtis pačioje protrūkio pradžioje, kai apie jį dar buvo žinoma labai mažai ir niekas negalėjo net įsivaizduoti, kokią didžiulę grėsmę žmonių sveikatai jisai kelia.

Viena iš naudotų priemonių teikia galimybę imituoti epidemiją pagal žinomus viruso biologinius ypatumus, pavyzdžiui, plitimo tendencijas ir kitus veiksnius. Tiktai 29,7 proc. imituotų atvejų virusas sugebėjo sukelti savaimines epidemijas. Likę 70,3 proc. atvejų parodė, kad prieš išnykdamas virusas teužkrečia vos keletą žmonių. Remiantis stebėjimais, imituotos epidemijos baigiasi praėjus vidutiniškai aštuonioms dienoms nuo primojo atvejo atsiradimo.

„Paprastai viruso plitimo pradžią mokslininkai nustato atsižvelgdami į viruso genetines mutacijas, – paminėjo J. O. Wertheimas, – Mūsų tyrimas dar labiau pagrindė šį principą, nes modeliavimo keliu pavyko nustatyti, keik laiko virusas galėjo cirkuliuoti, iki įvyko akivaizdi genetinė mutacija.“

„Taikyta metodika padėjo gauti gana įdomių rezultatų. Teko įsitikinti, kad daugiau nei trečdalis epidemijų, kurias mėginome imituoti, gana greitai išsikvėpė. Tai reiškia, kad jei galėtume atsukti laiką ir šimtą kartų pakartoti tai, kas vyko 2019-aisiais, dviem atvejais iš trijų COVID-19 protrūkis būtų savaime liovęsis nesukeldamas pandemijos. Šis atradimas patvirtina nuostatą, kad žmones nuolatos atakuoja zoonotiniai patogenai.“

J. O. Wertheimas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors SARS-CoV-2 ir cirkuliavo Kinijoje užpernai rudenį, tada, kaip paaiškėjo stebint mokslininkų suformuotą modelį, jo išplitimo lygis buvo labai žemas, be to, išliko toks iki tų metų gruodžio.

„Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad tuo metu, kai viruso išplitimo Kinijoje lygis buvo žemas, juo užsikrėtusiųjų jau galėjo būti ir Europoje arba Jungtinėse Valstijose, – nurodė J. O. Wertheimas. – Tvirtinimus, kad tuo metu COVID-19 galėjo plisti ir už Kinijos ribų, vertinu skeptiškai.“

Kaip rašo tyrimo autoriai, pirminė SARS-CoV-2 padermė sukėlė epidemiją todėl, kad ji plačiai pasklido ir įgijo patvarumą, taip pat dėl to, kad plito miestuose, kur užsikrėsti daug paprasčiau. Imitavus epidemiją ne taip tankiai apgyvendintose kaimo tipo vietovėse, paaiškėjo, kad kilęs protrūkis nurimsta net 94,5–99,6 proc. atvejų.

Nuo protrūkio pradžios virusas ne kartą mutavo ir kai kurios jo atmainos tapo lengviau perduodamos.

„Nebuvo pasirengta stebėti tokią pandemiją, kokią sukėlė SARS-CoV-2, – sakė J. O. Wertheimas. – Tikėjomės dar vieno SARS arba MERS – ligos, nulemiančios didžiulį mirštamumą, bet paaiškėjo, kad net ir su vidutine mirštamumo statistika siejamas virusas, būdamas lengvai perduodamu, gali sukelti krizę.“

Komentarai ()