Rastas liūdnai pagarsėjęs tunelis: aiškėja, kas vyko per katastrofą jo viduje (1)
Grupė mėgėjų prancūzų archeologų vykdė neteisėtą kasinėjimą netoli Prancūzijos miesto Craonne ir aptiko, jų manymu, liūdnai pagarsėjusios Vinterbergo tunelio katastrofos liekanas, praėjus 101 metams po šiurpaus įvykio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1917 m. pradžioje Prancūzijos pajėgos pradėjo puolimą Chemin des Dames kalnagūbryje, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, bandydamos atsiimti Aisne regioną. Vokiečiai, siekdami aprūpinti savo pajėgas, prancūzams nežinant šiaurinėje kalnagūbrio pusėje įrengė požeminį tunelį, kuris tęsėsi 300 metrų (984 pėdas).
1917 m. gegužės 4 d. šiame tunelyje buvo priglausta per 270 kareivių, kai stipraus prancūzų bombardavimo metu buvo pataikyta į tunelio įėjimą ir išėjimą. Sprogimai padegė jį ir jame laikomus atsarginius šaudmenis, o ugnis užkirto visus išsigelbėjimo kelius.
Vėdinimo šachtos taip pat buvo uždarytos, o tuneliai po truputį užsipildė nuodingomis dujomis. Per kitas šešias dienas deguonis baigėsi ir užgniaužė tuos, kurie dar buvo gyvi. Tik trys išgyveno pakankamai ilgai ir buvo išgelbėti. Jie papasakojo, kaip viskas buvo.
„Su laiku pasidarė sunku kvėpuoti, – rašė 11-os kuopos atsarginių pėstininkų pulko 111 muškietininkas Karlas Fisseris. – Karštis buvo nepakeliamas. Mes pradėjome jausti troškulį... Mes praradome visas viltis“.
„Niekada nepamiršiu savo bendražygių mirties. Vienas šaukėsi savo žmonos, kitas – tėvų ir brolių. Aš taip pat buvau emociškai palaužtas ir mintyse atsisveikinau su viskuo, kas man brangu. Kova dėl gyvybės buvo lėta ir baisi. Visi prašėsi vandens, bet tai buvo veltui. Mirtis juokėsi iš savo derliaus ir budėjo barikadose, kad niekas negalėtų pabėgti“, – pasakojo K. Fisseris.
K. Fisseris aprašo, kaip jo draugas paprašė jo pakrauti pistoletą, bet draugas nualpo net nespėjęs surasti savo ginklo. K. Fisseris šliauždamas tamsoje, ieškodamas vandens, rado žibintą ir bandė jį įjungti.
„Tai pareikalavo visų mano jėgų, o tada mane šviesa apakino, bet tai, ką pamačiau, buvo siaubingos scenos. Mano mirę, nuogi bendražygiai gulėjo ankštai susispaudę ir išskėstomis rankomis. Nebenorėjau daugiau to matyti, išjungiau žibintą. Ir praradau sąmonę, nežinau net, kuriam laikui“, – rašė K. Fißeris.
Medžiai ir lapija augo virš mūšio lauko, paslėpdami tunelį. Vieta išliko paslaptimi šimtmetį, iki kol Alainas Malinowskis atrado jos žemėlapį ir nuvyko į vietą, kad tiksliai nustatytų, kur ji yra realiame pasaulyje.
Valdžia daugiau nei dešimtmetį nieko nedarė su šiuo atradimu. A. Malinowskio sūnus pradėjo nelegalų kasinėjimą. Jis ir jo komanda rado šimtus dujokaukių balionėlių, du kūnus, taip pat daugybę ginklų.
Apie šią vietą buvo pranešta spaudai. Todėl, neturėdami kito pasirinkimo, valdžios atstovai spręs, ar bus pilnai atkasta ši vieta. Vokietijos karo kapų komisijos ekspertai „The Times“ teigė, kad jie yra beveik tikri, kad tai yra Vinterbergo tunelis.
