Beveik 14 000 mokslininkų pasirašė naują dokumentą dėl klimato kaitos, kuriame perspėjama, kad žmonijos laukia „neapsakomos kančios“, jei nepradėsime nedelsiant spręsti visuotinio atšilimo problemos. Keletas svarbių klimato politikos priemonių gali viską pakeisti, tačiau turime veikti greitai.

Kritinė klimato padėtis

Liepos 28 d. žurnale „BioScience“ paskelbtame naujajame dokumente, kuriam vadovavo Oregono valstybinio universiteto mokslininkai, atnaujinamas 2019 m. dokumentas, kuriame paskelbta pasaulinė „klimato kritinė padėtis“ ir įvertinti Žemės gyvybiniai rodikliai remiantis 31 kintamuoju, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, paviršiaus temperatūros pokyčius, ledynų masės nykimą, Amazonės atogrąžų miškų nykimą, taip pat įvairius socialinius veiksnius, pavyzdžiui, pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir subsidijas iškastiniam kurui.

Nenuostabu, kad naujojo dokumento autoriai nustatė, jog per pastaruosius dvejus metus Žemės gyvybiniai rodikliai tik pablogėjo, o 18 iš 31 ataskaitoje pateiktų kategorijų buvo užfiksuoti nauji visų laikų rekordai. Ataskaitoje nustatyta, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra rekordiškai didelis, o ledynų ledo storis yra mažiausias per 71 metus. Pasaulis yra turtingesnis nei kada nors anksčiau (vertinant pagal pasaulio BVP), o dangus užterštas didžiausias istorijoje.

„Mūsų pateikti atnaujinti planetos gyvybingumo ženklai atspindi nesiliaujančio įprasto verslo pasekmes“, – rašė tyrimo autoriai.

„Pagrindinė COVID-19 pamoka yra ta, kad net ir kolosaliai sumažėjusio transporto ir vartojimo toli gražu nepakanka ir kad vietoj to reikalingi transformaciniai sistemos pokyčiai, kurie turi būti aukščiau už politiką.“

Teigiamų įžvalgų nedaug

Nors ataskaitoje yra ir teigiamų tendencijų, pavyzdžiui, rekordinis saulės ir vėjo energijos naudojimo augimas, taip pat institucijų, kurios atsisako iškastinio kuro pramonės, lėšų, tačiau, kaip rašė autoriai, apskritai piešiamas niūrus ateities vaizdas, kurį dar labiau sustiprina nuolat didėjantis su klimatu susijusių nelaimių, tokių kaip potvyniai, uraganai, miškų gaisrai ir karščio bangos, skaičius.

Visa tai susiveda į vieną išvadą: mūsų planetos tinkamumas gyventi ateityje priklauso nuo neatidėliotinų plataus masto veiksmų dabar.

Šiai užduočiai įvykdyti autorių grupė siūlo tris artimiausio laikotarpio politikos kryptis:

1. Įvesti „reikšmingą“ pasaulinę anglies dioksido kainą, kad būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis;
2. Palaipsniui atsisakyti ir galiausiai uždrausti naudoti iškastinį kurą;
3. Atkurti ir apsaugoti pagrindines daug anglies dioksido turinčias ekosistemas, tokias kaip miškai ir pelkės, kad būtų išsaugoti didžiausi planetos anglies dioksido absorbentai ir apsaugota biologinė įvairovė.

„Greitai įgyvendinus šias tris politikos kryptis bus užtikrintas ilgalaikis žmonijos civilizacijos tvarumas ir suteikta galimybė ateities kartoms klestėti“, – rašė autoriai. „Labai svarbu, kad pokyčiai vyktų sparčiai, o nauja klimato politika turėtų būti įtraukta į atsistatymo po COVID-19 planus.“

Komentarai ()