„Apollo“ misijų į Mėnulį metu astronautai pasiimdavo daugybę skirtingų asmeninių daiktų, tačiau kas įvyko „Apollo 15“ misijos metu įsiutino NASA ir sukėlė skandalą.

Per „Apollo„ misijas ir prieš tai, astronautams buvo leista su savimi pasiimti asmeninių daiktų, kaip atminimo dovanų.

Prieš skrydį astronautas turėjo paskelbti daiktų, kuriuos ketina imti kaip suvenyrus, sąrašą, kurį turėjo patvirtinti NASA. Kol prašymas buvo pagrįstas ir daiktai neviršijo tam tikro svorio ir dydžio, jie paprastai buvo leidžiami pasiimti.

Per keturiolika skrydžių „Apollo“ įgula su savimi pasiėmė įvairiausius daiktus – „Snoopy“ smeigtukus, gabalą lėktuvo, kuriuo skrido broliai Wrightai, šviesos kardą, saują žemės iš „Yankee“ stadiono ir augalų sėklas.

Astronautas Johnas Youngas sukėlė nedidelį skandalą, kai 1965 metais į „Gemini 3“ skrydį kontrabanda gabenosi sumuštinį su sūriu ir jautiena, o vėliau jį suvalgė.

NASA nebuvo patenkinta, o kai kurie Kongreso nariai sukėlė triukšmą dėl to, kaip Youngo triukas skrydžio metu sutrikdė suplanuotą kosminio maisto bandymą.

Po šešerių metų NASA sukrėtė dar didesnis skandalas, kuris ne tik sugadino astronautų įvaizdį, bet ir trims astronautams kainavo jų darbą.

Nuo pat „Apollo„ misijų pradžios kosminiai daiktai tapo vienu geidžiamiausių kolekcionierių objektų. Įprasta praktika buvo pasirašyti specialiai sukurtus vokus ir atšaukti juos paleidimo dieną.

Jie yra žinomi kaip pirmosios dienos vokai ir aukcionuose atnešė daug pinigų. Ir jei pirmosios dienos vokas skrido į Mėnulį ir atgal, jie tapdavo dar vertingesni.

šiandien „Apollo 11“ misijoje skridęs vokas aukcione gali atnešti net 50 000 USD. Taigi, kai Vokietijoje gimęs natūralizuotas amerikietis, gyvenantis Štutgarte, Horstas Eiermannas kreipėsi į „Apollo 15“ įgulą, trys astronautai ‒ Davidas Scottas, Alfredas Wordenas ir Jamesas Irwinas ‒ įsitraukė į sandorį.

NASA astronautams mokėjo labai prastas algas. Nors jie uždirbo 17 000 USD per metus (šiandien maždaug ekvivalentas būtų 100 000 USD), atsižvelgiant į aukštą astronautų išsilavinimą ir patirtį bei didžiulę riziką, kurią jie prisiėmė vykdydami savo misiją, atlyginimas buvo pastebimai mažas.

Už skraidymą misijoje nebuvo jokios specialios kompensacijos ar pavojaus užmokesčio – „Apollo 11“ astronautas Buzzas Aldrinas gavo 33 USD kaip kelionės išlaidas už skrydį į Mėnulį ir atgal – ir nė viena draudimo bendrovė nenorėjo  drausti astronautų gyvybės ir sveikatos draudimu.

Taigi astronautai pardavinėdavo autografus ir kosmoso atminimo daiktus, kad galėtų finansuoti savo šeimų ateitį ir vaikų mokslą, jei kas nors jiems atsitiktų misijos metu.

Tęsinys kitame puslapyje: