Ateityje švirkštų nebereikės? Skelbia sukūrę revoliucingą vakcinavimo būdą – kodėl jis sukelia daug didesnį imuninį atsaką? (1)
Mokslininkai sukūrė „vakcinų pleistrą“ su mikroadatomis, sukeliantį daug didesnį imuninį atsaką nei tradicinės injekcinės vakcinos – toks išradimas gali apsaugoti skausmo ir nerimo, susijusio su įprastomis adatomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors mikroadatų pleistrai buvo kuriami jau daugelį metų, paaiškėjo, kad juos sunku sėkmingai gaminti dideliais kiekiais. Be to, gali būti sudėtinga tokį pleistrą pritaikyti skirtingų tipų vakcinoms.
Naujuose moksliniuose tyrimuose šios problemos įveikiamos taikant pažangų 3D spausdinimo metodą, vadinamą nenutrūkstama skystų sąsajų gamyba (angl. Continuous Liquid Interface Production, CLIP), naudojant ultravioletinę šviesą ir specialią dervą. Taip sukuriami pleistrai, kurių dydis, forma ir atstumai tarp adatų yra vienodi – nesvarbu, kiek jų būtų pagaminta.
„Mūsų metodas leidžia tiesiogiai 3D spausdintuvu atspausdinti mikroadatas, o tai suteikia didelę projektavimo laisvę gaminant našumo ir kainos požiūriu geriausias mikroadatas“, – sako Šiaurės Karolinos universiteto mikrobiologas Shaominas Tianas.
Mokslininkai teigia, kad dėl to, jog šiuos mikroadatų pleistrus galima lengvai ir greitai sukurti, jie galėtų būti naudojami daug plačiau. O be to, kad vienu iš privalumų tampa įprastų adatų atsisakymas, dar vienas šių pleistrų teigiama savybė yra ta, kad juos galima naudoti savarankiškai – norint gauti injekciją, nereikia užsirašyti pas gydytoją.
Taip yra todėl, kad trumpos adatos turi prasiskverbti tik šiek tiek giliau paviršinio odos sluoksnio, o ne per visą odos paviršių, kaip įprastinės vakcinos.
Vaistai patenka tiesiai į odos imunines ląsteles, ir vakcinų atveju tai puikiai tinka. Esant veiksmingesnei preparato paskirstymo sistemai, galima būtų atitinkamai sumažinti dozes.
Atlikę laboratorinius bandymus su pelėmis, mokslininkai nustatė, kad toks pleistras sukėlė maždaug 50 kartų didesnį T ląstelių ir antigenui specifinių antikūnų atsaką, nei tradicinė poodinė injekcija.
„Naudodami bandomuosius vakcinos komponentus, įrodėme, kad 3D spausdintuvu atspausdintų mikroadatų paketas geriau išskaido preparatą odoje, suaktyvėja imuninės ląstelės, o humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas yra stipresnis, palyginus su tradiciniais vakcinacijos būdais“, – straipsnyje aiškina mokslininkai.
Komanda teigia, kad tokį vakcinos modelį ir metodą galima pritaikyti gripo, tymų, hepatito ir net COVID-19 vakcinoms. O transportuojant vakcinas, nereikia specialios priežiūros ar šaldymo, kas galėtų padėti padidinti skiepijimo apimtis. Pleistruose netgi galima panaudoti naujausius patobulinimus šioje srityje – ir į viename tokiam pleistre sujungti kelis vaistinius preparatus.
Nors pleistrai dar neišbandyti su žmonėmis, jie turėtų būti panašiai efektyvūs, kaip ir pelių atveju, todėl ateityje bus galima greičiau ir veiksmingiau vakcinomis reaguoti į epidemijas ir pandemijas.
Ir mokslininkai, sukūrę mikroadatų pleistrą, nestoviniuoja vietoje – jie toliau svarsto, kaip į tokią konstrukciją galima būtų integruoti RNR vakcinas (kaip kad „BioNTech“/“Pfizer“ ir „Moderna“ COVID-19 skiepus).
„Kurdami šią technologiją, tikimės sukurti pagrindą dar greitesniam vakcinų kūrimui visame pasaulyje, naudojant mažesnes dozes ir nesukeliant skausmo bei nerimo“, – sako Stenfordo universiteto chemijos inžinierius Josephas DeSimone.
Tyrimas paskelbti moksliniame žurnale PNAS.
Parengta pagal „Science Alert“.
