Vokietijoje sparčiai augant užsikrėtimų bei susirgimų COVID-19 skaičiui, o ligoninėse pildantis intensyvios terapijos skyriams, politikai ir medijos kasdien linksniuoja nenorinčius skiepytis, pirmiausia jiems suversdami kaltę dėl prastėjančios situacijos. Vis garsiau skamba kalbos apie privalomą vakcinaciją ir neišvengiamus didesnius suvaržymus nepasiskiepijusiems. Rečiau tematizuojama kita tendencija, – tai, jog ligoninėse daugėja visiškai pasiskiepijusių, bet kovidu susirgusių pacientų.

Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, Vokietijos ligoninėse pastarosiomis savaitėmis jie sudarė net 45 procentus visų COVID-19 pacientų.

Vienas žinomiausių Vokietijos virusologų ir epidemiologų, Halės universitetinės ligoninės Medicininės mikrobiologijos instituto direktorius Alexanderis Kekulé kritiškai įvertino šalyje besiklostančią pandeminę situaciją. Jis įsitikinęs: vien tik apribojimais neskiepytiems žmonėms įsismarkaujančio koronaviruso suvaldyti nepavyks.

Mokslininkas dar rugsėjo mėnesį perspėjo, kad vyriausybės sprendimas įvesti 2G taisyklę (2G reiškia Geimpfte, Genesene – paskiepyti, persirgę), leidžiančią pasiskiepijusiems dalyvauti visuose renginiuose be antigeno testo tyrimo, taps problema.

Antradienio interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ A. Kekulé 2G taisyklę vadino svarbia problemos dalimi: „Paskiepyti ir pasveikę žmonės mano esą apsaugoti, nes dar visai neseniai būtent taip jiems buvo aiškinta. Tačiau ir jie užsikrečia dideliu mastu. Dėl to dabar ir turime tokią didžiulę užsikrėtusiųjų bangą tarp paskiepytųjų“.

Interviu epidemiologas ragino skiepytis dar nepasiskiepijusius bei revakcinuotis pasiskiepijusius.

Tačiau kritikos jis negailėjo ir federalinei vyriausybei bei RKI vadovybei, kurie žmonėms dalino, anot jo, „netikrus saugumo pažadus“.

Žmonės „buvo klaidingai informuoti. Netgi Roberto Kocho institutas dar visai neseniai neteisingai rašė savo svetainėje. Bent jau dabar jie ištrynė sakinį, teigusį, jog paskiepyti žmonės beveik neprisideda prie infekcijos proceso. Tai buvo nenusisekusi komunikacija“, – apgailestavo virusologas.

Gal saviapgaulė, o gal nuoširdus noras paskatinti skiepytis

Pasiteirautas, koks jo požiūris į skiepus, galbūt jų poveikis buvo pervertintas, A. Kekulé pripažino, kad Jungtinėse Valstijose išties jau kalbama apie „netikrus vakcinavimo poveikio pažadus“. Jis pats tokiems teiginiams pritari neskubėjo. Virusologas pabrėžė, kad skiepai didžiąja dalimi apsaugo nuo sunkaus susirgimo.

„Aš veikiau jau kalbėčiau apie klaidingą federalinės vyriausybės pažadą. Buvo įtaigauta, kad paskiepyti žmonės vėl galės gyventi visiškai normalų gyvenimą“, – sakė jis. Kaip pavyzdį virusologas mini visuomeninio transliuotojo platintą skiepytis raginantį vyriausybės reklaminį klipą, kuriame pasiskiepiję žmonės rodomi masiniuose renginiuose be kaukių, besispiečiantys vienas šalia kito.

„Vakcinuotis laisvės dėlei“, – su tokiu šūkiu skiepus dar rugpjūtį reklamavo ir federalinis sveikatos ministras Jensas Spahnas, nors jau tada buvo aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat gali užsikrėsti bei būti užkrečiami, – priekaištavo virusologas.

Atsakyti į klausimą, kodėl tie netikri pažadai buvo dalinami, A. Kekulé negalėjo. „Gal tai buvo saviapgaulė, o galbūt nuoširdus noras paskatinti žmones skiepytis“, – spėliojo jis. „Tačiau rezultatas yra toks, kokį turime dabar. Situacija nėra tokia, kad renginiuose, kuriuose galioja 2G ar 3G taisyklė, galėtume apsieiti be kaukės, be atstumo, be testo ir, svarbiausia, be viršutinės ribos“, – teigė jis (3G – Geimpfte, Genesene, Getestete – paskiepyti, persirgę, pasitikrinę).

Kodėl pastiprinamajai vakcinacijai naudojami senieji produktai?

„Bet juk mRNR vakcinų veiksmingumo duomenys buvo nuostabūs“, – priminė virusologą kalbinusi dienraščio redaktorė Elke Bodderas. Taip, duomenys išties buvo puikūs, – pritarė A. Kekulé. Bėda ta, kad viltį žadinusi mRNR vakcina vis dar nėra pritaikyta dabar įsigalėjusiam delta variantui.

Tiesa, „Pfizer“ vadovas „prieš kelias savaites teigė, jog delta atmainai pritaikyta vakcina jau guli lentynoje. Tuomet kyla klausimas, kodėl vis dar skiepijame vakcinos, sukurtos pradiniam Uhano variantui, stiprinamąja doze, o ne naujai pritaikytomis vakcinomis?“ – klausė virusulogas, pateikdamas ir keletą galimų atsakymų.

Pasak jo, anaiptol nėra aišku, „ar modifikuota vakcina gali būti toliau naudojama pagal tą patį patvirtinimą. Tiesą sakant, gamintojai turėtų pateikti naujus veiksmingumo tyrimus. Sunku pasakyti, ar ir vėl bus pateiktas toks fantastiškas – 95 procentų – veiksmingumas. Tokie tyrimai nėra smulkmena, o ir kainuoja jie daug. Dėl to „Pfizer“ ir „Moderna“ ir siekia, kad stiprinamajai vakcinacijai būtų naudojami senieji produktai“, – kritiškai įvertino mokslininkas, netiesiogiai paliesdamas farmacijos įmonių pelno ir išskaičiavimų aspektą.

Kas beliko iš 95 procentų?

„Kai praėjusių metų lapkritį buvo pateikti vakcinos veiksmingumo duomenys, maniau, kad apsauga nuo sunkaus susirgimo yra tokia gera, jog po kelių mėnesių ligą Vokietijoje suvaldysime“, – sakė A. Kekulé ir prisipažino tokio didelio skaičiaus infekcijų proveržių nesitikėjęs („proveržio“ atvejai apibrėžiami kaip simptominės infekcijos, pasireiškiančios visiškai paskiepytiems asmenims).

„Tai tikras faktas, kad beveik kas antras vyresnis nei 60 metų COVID-19 pacientas ligoninėse yra visiškai paskiepytas. Panašus jų procentas ir tarp mirusiųjų. 37 procentai intensyviosios terapijos pacientų, vyresnių nei 60 metų, yra paskiepyti dvigubai. Tiesiog vakcina nuo delta varianto neapsaugo pakankamai gerai“, – konstatavo virusologas.

Konkrečiai RKI duomenimis, laikotarpiu nuo spalio 11 iki lapkričio 7 dienos tarp hospitalizuotų vyresnių nei 60 metų COVID-19 pacientų 45 proc. buvo visiškai paskiepyti. RKI pripažįsta, kad pastarąjį mėnesį infekcijos proveržių ypač sparčiai daugėjo (nuo 2021 vasario 1 d. iš viso būta 214 815 tokių atvejų, prieš mėnesį – tik 95 487), tačiau pabrėžia, kad skiepai ir toliau gerai saugo nuo sunkaus susirgimo. Nežiūrint skiepų, didesnė grėsmė susirgti, taip pat ir sunkiai, kyla žmonėms su labai silpnu imunitetu, tarkime, sergantiems autoimuninėmis ligomis ar garbaus amžiaus asmenims, – aiškina RKI.

Paklaustas, kiek efektyvumo liko iš tų anksčiau skelbtų „Pfizer“ 95 procentų, A. Kekulé nurodė: „Ypač pažeidžiami vyresni nei 60 metų, žmonės, tačiau jei tik yra pasiskiepiję, turi maždaug dešimt kartų didesnę tikimybę, kad ligoninės (dėl COVID-19) jiems neprireiks“.

Miuncheno universiteto statistikos profesoriaus Görano Kauermanno paskaičiavimu, nesiskiepijusiam vyresniam nei 60 metų asmeniui rizika patekti su COVID-19 į ligoninę yra 7 kartus didesnė, o atsidurti intensyvios terapijos skyriuje – netgi 10 kartų didesnė nei pasiskiepijusio.

„BioNTech“ generalinis direktorius buvo priverstas savo prognozę koreguoti

Priminsime, kad šių metų kovo mėnesį „BioNTech“ generalinis direktorius Uguras Sahinas vokiečių žurnalistams teigė, jog vakcinai, kurią jo bendrovė sukūrė kartu su „Pfizer“, greičiausiai prireiks trečiosios dozės, nes vakcinos veiksmingumas po pusės metų nuo 95 proc. sumažėja iki 91 proc., tad dviem vakcinos dozėmis paskiepyti žmonės trečiąją dozę turėtų gauti praėjus 9-12 mėnesių po pirmojo skiepo. Dabar U. Sahinas pripažino, kad vakcinos poveikis dėl delta atmainos ima mažėti jau nuo ketvirto mėnesio.

Tai atskleidė ir mokslinė studija iš Švedijos Umeo universiteto. Mokslininkai devynis mėnesius trukusio ilgalaikio tyrimo metu stebėjo beveik 1,7 mln. žmonių, tiek skiepytų, tiek ir ne. Iki antrojo mėnesio pabaigos vakcinacijos apsauga nuo simptominės COVID-19 ligos buvo vidutiniškai apie 90 proc., vėliau ji nuolat mažėjo, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir vakcinos.

Po keturių mėnesių COVID-19 užsikrėtė apie 28 000 žmonių, iš jų 6 147 buvo paskiepyti, – citavo iš studijos visuomeninis transliuotojas MDR. Jau po keturių mėnesių vakcinacijos „Astrazeneca“ apsauga nuo užsikrėtimo kovidu buvo išnykusi, o „BioNTech-Pfizer“ ji siekė 47 proc. Po šešių mėnesių „BioNTech-Pfizer“ apsauga terodė menkus 23 proc. „Moderna“ veikė geriausiai, jos efektyvumas po pusmečio siekė beveik 60 procentų.

„Nepasiskiepijusiųjų tironija“

Keistoka, kad ir turint tokius tyrimų duomenis, konfliktas tarp skiepytų ir neskiepytų žmonių Vokietijoje vis labiau kaista, retorika aštrėja. Antai pasaulio gydytojų asociacijos pirmininkas prof. Frankas Ulrichas Montgomery sekmadienį visuomeninio transliuotoje ARD laidoje „Anne Will“ karščiavosi: „Šiuo metu iš tikrųjų patiriame nepasiskiepijusiųjų tironiją, – jie valdo du trečdalius paskiepytų žmonių, jie primeta mums visiems tas priemones.“

„Nepasiskiepijusiųjų tironijos“ posakį tuoj pasigavo neskubančių vakcinuotis kritikai. Profesorius A. Kekulé nepasiskiepijusiems yra linkęs rodyti daugiau empatijos: „Negalima kalbėti apie neskiepytųjų tironiją, kai klinikose beveik pusė vyresnio amžiaus kovidu sergančių yra paskiepyti dvigubai. Jų skaičius ir toliau augs. Nes jeigu sykį bus paskiepyta visa respublika, tai esant apsaugos koeficientui vienas iš dešimties, paskiepyti kovido pacientai ligoninėse automatiškai sudarys daugumą. Tai matėme ir Izraelyje.“

A. Kekulé skeptiškai vertina idėją įvesti privalomą skiepijimą visiems, tačiau slaugos ir medicinos srities darbuotojai, jo įsitikinimu, pasiskiepyti privalo. Prieš kelias dienas kalbėdamas per visuomeninio transliuotojo radijo kanalą WDR1, mokslininkas stebėjosi, kad Vokietijoje tarp slaugos darbuotojų iki šiol pasiskiepijusių tėra apie 50 proc. Jis apeliavo į šių žmonių atsakomybę, sakydamas: „Tik įsivaizduokit, kas būtų, jei chirurgas atsisakytų prieš operaciją dezinfekuotis rankas!“

JAV tiria revakcinaciją po dviejų mėnesių

Kreipdamasis į visus šalies gyventojus, tiek paskiepytus, tiek ir ne, A. Kekulé ragino neatsipalaiduoti, nes priešingu atveju ligoninės bus užkimštos. „Ypač jei 57 milijonai žmonių, šiuo metu paskiepytų Vokietijoje, elgsis neprotingai, nes federalinė vyriausybė įteigė jiems klaidingą saugumo jausmą su 2G taisykle. Kita problemos pusė yra daugiau nei trys milijonai neskiepytų žmonių, kuriems jau 60 ir daugiau metų. Turėtume skubiai įtikinti juos pasiskiepyti“, – sakė jis dienraščiui „Die Welt“.

Be to, mokslininkas ragino atnaujinti skiepus. Dabar susidariusios kritinės situacijos lemiamas veiksnys, pasak virusologo, „yra tai, kad didelė dalis vyresnių nei 60 metų vakcinuotų asmenų nuo pat pradžių nebuvo tinkamai apsaugoti. Nes jie buvo paskiepyti „AstraZeneca“ arba „Johnson & Johnson“, kurie iš pradžių buvo lengviau prieinami. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių buvo tik pseudoimunizuoti, todėl neturėtumėte laukti šešių mėnesių iki trečiosios injekcijos“, – perspėjo A. Kekulé.

Skiepus, pasak virusologo, geriau pakartoti jau po keturių mėnesių. „JAV sveikatos priežiūros institucija CDC netgi tiria revakcinaciją po dviejų mėnesių. Dabar pirmenybė turi būti teikiama vyresnių nei 60 metų amžiaus skatinimui atnaujinti skiepą ir rizikos grupių apsaugai.“

Ta pačia kryptimi argumentavo ir Berlyno virusologas Christianas Drostenas, savaitraščio „Die Zeit“ interviu sakęs, jog praėjus dviems-trims mėnesiams po vakcinacijos, apsauga nuo viruso plitimo ir perdavimo ima silpti. O tai reiškia, kad ir paskiepytieji gali užsikrėsti virusu bei užkrėsti juo, tarkime, nepasiskiepijusius, – tuos, kurių rizika sunkiai susirgti yra didesnė.

Komentarai (52)